1972 m. pavasaris, Kaunas. Į gatves ima plūsti jaunų žmonių minia, reikalaujanti laisvės Lietuvai. Kartu su visais žengia ir būsima aktorė Emilija. Iš provincijos į Kauną studijuoti atvykusi mergina turėjo daugybę lūkesčių, tačiau greitai susidūrė su kitokia tikrove. Emilija suvokia, kad eina ne tik už save, bet ir už draugus, nukentėjusius nuo sovietų valdžios. Tačiau merginai tenka išmokti atskirti tiesą nuo melo, pajusti išdavystę, priimti meilę ir svarbiausia – išsaugoti ne tik savo paslaptį, bet ir gyvybę. 

 

„Emilija iš Laisvės alėjos“ sugrąžina į netolimą praeitį, kai moralė, sąžinė, garbė ir žmogiškumas buvo suprantami kiek kitaip.