Lietuvos kino ir kultūros bendruomenės kreipimasis dėl kino teatro “Garsas”
2019 07 08


Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai


Lietuvos kino centrui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos


Panevėžio miesto savivaldybei


Mes, žemiau pasirašanti kino ir kultūros bendruomenė, reiškiame susirūpinimą dėl Panevėžio miesto kino teatro „Garsas“ išlikimo. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose išreikštas siekis kino teatro vietoje pastatyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą bei šio centro svetainėje pateiktais projekto įgyvendinimo laimėtojų rezultatais, darome išvadą, jog kino teatro pastatas bus nugriautas. Apgailestaujame, kad šios intencijos supriešina dvi skirtingas meno ir kultūros sritis, manome, kad vienos kultūros įstaigos veiklos stabdymas ar sunaikinimas neturi būti naujos kultūros įstaigos veiklos pagrindu, o toks planavimas ydingas ir diskredituojantis kultūros politiką.


Šiuo raštu reiškiame nepritarimą Panevėžio miesto savivaldybės siekiams nugriauti kino teatrą „Garsas“. Atkreipiame dėmesį, jog remiantis Lietuvos respublikos kino įstatymu kino kultūros sritis apibrėžiama, kaip „apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, sklaidą, kino kultūros sklaidos projektus, kino paveldo apsaugą ir kino teatrų veiklą“1. Todėl kino teatrai yra svarbi ir neatskiriama kino kultūros dalis, užtikrinanti kino kūrinių platinimą, sklaidą ir rodymą.
Kino teatras „Garsas“ yra unikalus kino ir kultūros objektas, atstovaujantis socialistinio modernizmo stilių, pastatytas 1968 m. atspindi plačiaformačių stereofoninių, vienasalių kino teatrų, vyravusių 7 deš., pagrindines tendencijas, tai autentiška laikmečio vertybė, liudijanti miestų modernizacijos ir laisvalaikio, kultūros, kino istorijos procesus. Lietuvoje dauguma tokio tipo kino teatrų buvo arba apleisti, arba pakeitė savo pirminę funkciją, arba buvo nugriauti (pirmasis tokio tipo kino teatras „Lietuva“ pastatytas 1965 m. Vilniuje – nugriautas).


Pasikeitus kino rodymo specifikai, ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, atgavus Lietuvos Nepriklausomybę kino teatrai tapo pažeidžiamiausia kultūros įstaigų dalis. Nepaisant socialinių ir ekonominių sukrėtimų kino teatras „Garsas“ sugebėjo nenutraukti veiklos, todėl yra išlikęs vienintelis veikiantis tokio architektūrinio, technologinio tipo kino teatras Lietuvoje, pagal savo pirminę paskirtį nenutrūkstamai veikiantis 50 metų. Be to, sekant istoriniu vietos ir atminties tęstinumu, kino teatras pastatytas dar tarpukariu veikusio kino teatro vietoje, išlaikė garsinio kino pradžią menantį pavadinimą. Todėl tapo ypatinga Panevėžio miesto bendruomenei, skirtingų kartų kultūrinį tapatumą ir atmintį jungianti vieta. Miesto bendruomenės nepasitenkinimas kino teatro nugriovimu bei rūpestis išreikštas viešoje peticijoje2.


Kaip rodo pastarųjų metų kino teatro veiklos ataskaitos, nepaisant susidariusių komplikuotų aplinkybių, kino teatras sėkmingai veikia, ką rodo ir skaičiai. 2017 m. kino teatre apsilankė

1 Pagal 2019 07 01 galiojančią redakciją. https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.162695/lQhXqWkwuF 2 https://www.peticijos.lt/visos/75230/ne-kino-centras-garsas-panevezyje-sunaikinimui/
50 751 žiūrovas, parodyti 286 filmai, įvyko 2 474 kino seansai, uždirbta 159 503 Eur pajamų (iš savivaldybės biudžeto skirta 155 080 Eur), gautas papildomas projektinis finansavimas 7 projektams (bendra gauto finansavimo suma projektams 34 436 Eur). 2018 m. kino teatre apsilankė 53 159 žiūrovai, parodyti 286 filmai, surengti 2 520 kino seansai, uždirbta 153 711 Eur pajamų (iš savivaldybės biudžeto skirta 169 283 Eur), gautas papildomas finansavimas 10 projektų (bendra gauto finansavimo suma projektams 36 672)3.


Lyginant su kitomis miesto kultūros įstaigomis, kino teatras „Garsas“ viena sėkmingiausiai veikiančių kultūros įstaigų Panevėžio mieste. Kino teatras reikšmingiausias regione nekomercinio kino rodytojas, vienas iš keturių Lietuvos kino teatrų priklausančių svarbiausiam Europos nekomercinių kino teatrų tinklui „Europa Cinemas“. „Garsas“ – aktyviausiai regione vykdo edukacinę kino veiklą (2017 m. edukacinėse programose apsilankė 7 990 lankytojų, uždirbta 15 266,75 Eur; 2018 m. edukacinėse programose apsilankė 13 106 lankytojai, uždirbta 22 349,00 Eur), ugdo autorinio, nekomercinio, nacionalinio kino auditoriją, sukuria galimybes taip trūkstamam turiningam laisvalaikiui jaunų žmonių tarpe regione. Todėl, manome, jog kino teatro nugriovimas sukeltų grėsmę miesto kultūriniam gyvenimui, nekomercinės kultūros puoselėjimui bei nacionalinio kino sklaidai. Kaip rodo pastarųjų metų Lietuvos kino centro prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos statistika, nepaisant gyventojų mažėjimo, kino lankomumas Lietuvoje nuolat auga (pvz. 2016 m. Lietuvoje apsilankė 3 668 370 gyventojų, 2017 m. 4 060 159 gyventojai4), ši tendencija sietina su nacionalinės kino produkcijos gausėjimu, kurios sklaidai užtikrinti būtinos legalios, bendruomenės ir kino žiūrovus telkiančios erdvės.


Kino teatro nugriovimas prieštarauja Lietuvos kino kultūros sklaidos politikai, siekiančiai didinti kino žiūrėjimo galimybes Lietuvos regione. Kaip rodo bendras Lietuvos kino centro prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Kurk Lietuvą atliktas tyrimas tik 17 iš 60 Lietuvos savivaldybių šiuo metu yra nuolat veikiantys kino teatrai, mažas veikiančių kino teatrų skaičius prisideda prie kultūrinės atskirties tarp didžiųjų centrų ir nuo jų nutolusių regionų5. Svarbiausio regione kino teatro „Garsas“ nugriovimas šią atskirtį didintų, apribotų gyventojų galimybes matyti legalų, nekomercinį, nacionalinį kino turinį. Reikėtų pabrėžti, jog kino teatre „Garsas“ greta modernaus DCP (visus šiuolaikinius kino rodymo standartus, atitinkančios vaizdo rodymo įrangos) kino teatras disponuoja 35 mm rodymo įranga, kuria demonstruojamas analoginis, juostinis kinas. Ši įranga yra vienintelė regione, kuria naudojimąsi demonstruojant nekomercinį, europietišką kiną, tęsia ir palaiko kino bendrijoje itin vertinamo analoginio kino rodymo tradiciją. Kino teatro panaikinimas reikštų nekomercinės kino kultūros demonstravimo apribojimus visame regione, nes pagal parengtą SEMC projektą – kino rodymas yra numatytas kaip pagalbinis, o kinui suteikiama erdvė nepakankamo dydžio, ir neatitinkanti profesionalią kino rodymo paskirtį.


Nepaisant visų išdėstytų argumentų, pripažįstame, kad egzistuojančiai kino teatro „Garsas“ erdvei reikia papildomo dėmesio: pastato apšiltinimas pagerintų žiūrėjimo sąlygas žiemą, papildomų veiklų sukūrimas (kavinės, parodinės erdvės) didintų kino teatro patrauklumą, be to stereofoninės garso erdvės išnaudojimas papildomoms meno ir kultūros veikloms (pvz., koncertams) padidintų įstaigos aktyvumą ir atlieptų daugiafunkcinį poreikį. Tad kino teatro

3 https://www.garsas.lt/garsas/dokumentai/ 4 http://www.lkc.lt/kino-teatru-statistika/ 5 http://www.lkc.lt/2019/02/11-mln-lietuvos-gyventoju-neturi-galimybes-ziureti-profesionalu-kina/
„Garsas“ kultūrinė ir regioninė vertė turi potencialo augti, o jo netekimas būtų skausmingas praradimas kino ir kultūros bendruomenei.


Manome, kad Lietuvos valstybės gerovė turi būti paremta dialogu su bendruomenėmis, kuriama skirtingų kultūros ir meno barų sąveikoje, o ne jų supriešinime.

Juozas Budraitis, kino ir teatro aktorius

Regimantas Adomaitis, kino ir teatro aktorius

Vaiva Mainelytė, kino ir teatro aktorė

Audrius Stonys, kino režisierius

Raimundas Banionis, kino režisierius

Kęstutis Drazdauskas, “Nepriklausomų prodiuserių asociacija”, vadovas, prodiuseris

Darius Vaitiekūnas, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA direktorius

Agnė Adomėnė, Lietuvos animacijos asociacijos prezidentė

Vida Ramaškienė, kino festivalio “Kino pavasaris” vadovė

Algirdas Ramaška, kino festivalio “Kino pavasaris” vykdantysis direktorius

Vilma Levickaitė, VŠĮ “Skalvijos” kino centras, vadovė

Monika Inčerytė, Kauno kino centras “Romuva”, vadovė

Andrė Balžekienė, Kino teatras “Kino Pasaka” vadovė

Gediminas Andriukaitis, Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio “Nepatogus kinas” vadovas

Laura Almantaitė, BLON animacijos ir video festivalio vadovė

Linas Kavaliauskas, UAB “Best film” vadovas

Justinas Vencevičius, UAB “Meed films” vadovas

Giedrė Krikščiūnaitė, VŠĮ “A-One films Baltic” vadovė

Justė Michailinaitė, VŠĮ “Artbox” vadovė, prodiuserė

Eugenijus Civilka, VŠĮ “Amfiteatro filmai”, vadovas

Genė Pučinskienė, Kino centro “Garsas” vadovė

Rimantė Daugėlaitė – Cegelskienė, Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadovė

Lina Sakalauskaitė, VšĮ “Kinfo” vadovė

Arūnas Stoškus, UAB “Lietuvos kinas” generalinis direktorius

Vesta Juocevičiūtė, UAB Iron Solutions vadovė

Žygimantas Jančoras, VšĮ “Meno avilys” vadovas

Gitana Juronė, “UAB “Garsų Pasaulio Įrašai”, vadovė

Robertas Štukas, UAB “VLG filmai”, vadovas

Donatas Šimukauskas, UAB “Aktorių agentūra”, vadovas, aktorius

Ričardas Marcinkus, UAB “Full Screen” vadovas, režisierius

Lukas Trimonis, VŠĮ “In Script”, vadovas

Vitalijus Žukas, OKTA studijos vadovas

Andrius Gricius, UAB Uraga vadovas, kūrybos vadovas ir prodiuseris

Audronis Liuga, Lietuvos teatrologas, prodiuseris, kino kritikas

Jurga Jozič, Kroatijos Respublikos Ambasada, Ambasadoriaus asistentė

Miranda Vaitkevičienė, Krekenavos kultūros centro vadovė

Birutė Titienė, Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vadovė

Kristina Juškienė, Raguvos kultūros centro vadovas

Vilma Baronienė, VŠĮ “Meno ir ugdymo studija” vadovė

Jūratė Boričevskienė, Visagino Kultūros centras

Ramunė Vrubliauskienė, Prancūzų institutas Lietuvoje

Rasa Paukštytė, kino kritikė, www.lfc.lt portalo redaktorė

Živilė Pipinytė, kino kritikė

Neringa Kažukauskaitė, kino kritikė

Santa Lingevičiūtė, kino kritikė, žurnalo “Kinas” redaktorė

Natalija Arlauskaitė, vizualumo tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorė

Lina Kaminskaitė – Jančorienė, kino istorikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė

Lukas Brašiškis, Niujorko universitetas, kino studijų fakulteto doktorantas ir dėstytojas

Ignas Miškinis, režisierius

Artūras Jevdokimovas, režisierius

Mykolas Vildžiūnas, režisierius

Tadas Vidmantas, režisierius

Antanas Maciulevičius, režisierius

Rimvydas Leipus, kino operatorius

Dailius Dargis, režisierius, žurnalistas

Eglė Vertelytė, kino režisierė, filmo “Stebuklas” režisierė

Aloyzas Jančoras, režisierius, operatorius

Andrius Blaževičius, kino režisierius, filmo “Šventasis” režisierius

Marija Kavtaradzė, kino režisierė, filmo “Išgyventi vasarą” režisierė

Vytautas Katkus, kino operatorius, filmo “Išgyventi vasarą” operatorius

Laura Aliukonytė, kino operatorė

Mindaugas Survila, kino režisierius

Romas Zabarauskas, kino režisierius

Viktorija Jonkutė, kino režisierė

Algirdas Gurevičius, kino režisierius

Andrej Špilevoj, kino režisierius

Andrius Bartkus, kino režisierius

Ernestas Samsonas, kino režisierius

Justinas Krisiūnas, kino režisierius

Andrius Lekavičius, kino režisierius

Aistė Žegulytė, kino režisierė

Laura Tamošiūnaitė-Šakalienė, kino režisierė

Robertas Nevecka, animatorius

Kornelija Norkevičiūtė, Kino centro “Garsas” kino programų koordinatorė

Inga Klezytė, Kino centro “Garsas” rinkodaros specialistė

Izabelė Skikaitė, Kino centro “Garsas” edukacinių programų koordinatorė

Dalia Tauginienė, Kino centro “Garsas” projektų vadovė

Algirdas Paulavičius, aktorius

Vytautas Kaniušonis, režisierius, aktorius

Eleonora Koriznaitė, aktorė

Eleonora Matulaitė, aktorė

Andrius Povilauskas, režisierius, aktorius

Inga Jarkova, aktorė

Toma Razmislavičiūtė-Juodė, aktorė

Severinas Norgaila, aktorius

Vytautas Kupšys, aktorius

Vidmantas Fijalkauskas, aktorius

Denisas Kolomyckis, aktorius

Mantas Jančiauskas, aktorius

Mindaugas Papinigis, aktorius

Artūras Orlauskas, aktorius, režisierius, scenaristas

Dagnė Vildžiūnaitė, VŠĮ “Just a moment”, kino prodiuserė

Živilė Gallego, kino prodiuserė

Marija Razgutė, “Čiobreliai” kino prodiuserė

Agnė Adomėnė, VšĮ “Art Shot”kino  prodiuserė

Teresa Rozanovska, kino prodiuserė

Rasa Miškinytė, “UAB “Era films”kino  prodiuserė

Žilvinas Naujokas, kino prodiuseris

Gabrielė Vaičiūnaitė, kino prodiuserė

Giedrė Burokaitė, kino prodiuserė

Dagnė Puodžiūnaitė, kino prodiuserė

Viktorija Seniut, kino prodiuserė

Austė Bagdonavičiūtė, kino prodiuserė

Aistė Račaitytė, Vilniaus Tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris”, filmų pirkimų ir platinimo veiklos vadovė

Mantė Valiūnaitė, VšĮ “Meno avilys”, Vilniaus Tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” filmų programų sudarytoja

Rytis Zaveckas,  laisvasis kūrėjas

Dmitrij Gluščevskij, kino festivalio “Scanorama” programos koordinatorius

Aleksas Gilaitis, kino festivalio “Pirmoji banga” iniciatorius, kino archyvaras

Dovilė Grigaliūnaitė, Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio “Nepatogus kinas” programos sudarytoja

Narius Kairys, Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio programos sudarytojas

Greta Akcijonaitė, Kino platintojas Greta Garbo FIlms, tarptautinio projekto #europeanfilmchallenge  vykdytoja, VŠĮ  “Kino metropolis”

Dovilė Dragelytė Kino platintojas Greta Garbo FIlms, tarptautinio projekto #europeanfilmchallenge  vykdytoja

Ieva Remeikytė, Kino platintojas Greta Garbo FIlms, projektų vadovė

Dalia Laučytė-Gedgaudienė, UAB “NCG distribution”