„O ką apie tai pasakytų Irena?“ – iššūkių keliančiose situacijose prisipažįsta savęs vis paklausianti režisierė Giedrė Žickytė. Lietuvos kultūros ikoninė asmenybė Irena Veisaitė jai ir daugeliui žmonių buvo ir tebėra moralinis kompasas, padedantis nepaklysti. Spalio 24 d. Lietuvos kino teatruose pasirodysiančio filmo „Irena“ režisierė atskleidžia, kad šiandienos neramumų kontekste I. Veisaitės išmintis suskamba naujai.
Teatrologė, germanistė, Atviros Lietuvos fondo vadovė Irena Veisaitė išgyveno dviejų totalitarinių režimų žiaurumus, prarado artimuosius, patyrė daug neteisybės ir išbandymų, tačiau niekada nepasidavė neapykantai ir liko ištikima humanistinėms vertybėms. „Jei žmogus užsikrečia neapykanta, jis visų pirma kenkia pats sau“, – yra sakiusi I. Veisaitė.

„Man bekuriant filmą apie Ireną Veisaitę, pasaulis labai keitėsi – išgyvenome pandemiją, Rusija pradėjo pilno masto invaziją Ukrainoje. Ir, ko gero, daugeliui mūsų teko savyje ieškoti naujų jėgų, kaip išgyventi šiame iš po kojų slystančiame pasaulyje, kaip tęsti savo veiklas ir darbus. Man tai padaryti padėjo Irena – net kai jos jau nebėra, toliau atramos ieškau jos išmintyje ir šviesoje, – pasakoja režisierė Giedrė Žickytė. – Irenos Veisaitės išmintis tapo belaikė – ji kaskart vėl iš naujo suskamba neįtikėtinai taikliai ir aktualiai. Šiandien – taip pat.“

Belaukiant filmo „Irena“ premjeros spalio 24 d., kviečiame prisiminti Irenos Veisaitės mintis.

Apie praeitį ir empatiją
„Aš neprisimenu blogų žmonių veidų, – pasakodama apie savo nelengvą praeitį yra sakiusi I. Veisaitė. – Tačiau atsimenu kiekvieno gero žmogaus veidą, kiekvieną pasakytą gerą žodį.“
„Išsivaduoti iš skausmingos, tragiškos praeities galima tik suvokus ją iki galo – aišku, per empatiją“, – atvira širdimi ir oriai ji ėjo į akistatą su praeitimi.
Tai padariusi, I. Veisaitė stengėsi koncentruotis į dabartį: „Niekada neturėjau laiko praeičiai. Visada labai intensyviai gyvenau dabartyje.“
Vietoje keršto ji rinkosi atleidimą: „Rinkdamiesi kerštą, renkamės klysti ir pasielgti taip, kaip pasielgė tas, kurio poelgį smerkiame.“ O vienoje savo kalboje I. Veisaitė apibendrino: „Atleisti ir kurti ateitį yra visų gyvųjų priedermė.“

Daugiau skaitykite: https://kinfo.lt/irena-veisaite-baisiausia-kuo-galima-uzkresti-zmogu-yra-neapykanta/