Trumpametražių filmų festivalis sugrįžta į Panevėžį: kviečia palaikyti jaunuosius kūrėjus
2021-08-31
Filmų festivalis „AŠ+MIESTAS=KINAS 2021“ kiekvienais metais kviečia visus norinčius kurti, jungtis kino meno mylėtojus ir pažvelgti į savo miestą ar miestelį pro kino kameros objektyvą, o savo kūrybą išreikšti trumpu iki 10 min. filmu. Festivalyje dalyvauti gali įvairių temų, žanrų filmai, nufilmuoti tiek profesionalia videokamera, tiek mobiliuoju telefonu.
Respublikinis trumpametražių filmų festivalis skirtas įvairaus amžiaus auditorijai, daug dėmesio skiriant jaunimui. Renginio metu žiūrovai turi galimybę pamatyti jaunųjų kūrėjų darbus, video kūrimu išreikštas aktualias temas bei kino tendencijas.
Kino centras „Garsas" žiūrovus kviečia į naująją kino erdvę
2021-08-11
Prancūziška dvasia alsuojantis kino centro „Garsas“ atidarymas praėjo, tačiau įspūdžiai ir žodžiais nenusakomos emocijos dar ilgai išliks panevėžiečių širdyse. Naujas kino namų duris Panevėžyje, Klaipėdos g. 146 atvėręs kino centras ir toliau nepaliauja džiuginti kino gurmanų renginiais, ir intelektualiu kinu.
Kino centro „Garsas“ atidarymo vakarą lydėjo prancūziška muzika, raudonas kilimas, kelių rūšių punšas, džiaugsmingomis nuotaikomis lydimi žiūrovai, gėlės ir sveikinimai. Žiūrovai turėjo išskirtinę galimybę pirmiesiems susipažinti su naujomis kino erdvėmis ir išskirtiniu kino centras „Garsas“ pirkiniu – unikalia vaizdo ir garso kokybe pasižyminčiu LED ekranu. Tačiau tuo atidarymo vakaras nesibaigė. Panevėžio gyvūnų globos draugija kino centrui padovanojo miaukiančią dovaną – 4-erių metų katiną Garį, kuris su malonumu pasitinka kiekvieną žiūrovą.
Naujose kino centro „Garsas“ patalpose Klaipėdos g. 146 žiūrovams įrengtos dvi kino salės. Didžiojoje salėje paruoštos 121 vietos, o mažoji salė žiūrovų patogumu vilios 12-lika sėdmaišių, iš viso šioje salėje žiūrovams įrengta 31 vieta. Po 256 dienų pertraukos kino centras vėl rodo filmus kasdien, o rugpjūčio mėnesį filmai bus pradėti rodyti Kultūros ir poilsio parke po atviru dangumi. Šioje naujoje kino erdvėje žiūrovus kvies modernus LED ekranas, kuris suteiks galimybę žiūrėti kiną po atviru dangumi ir dienos metu.
Tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ džiugins panevėžiečius naujame formate
2021-06-30
Vasara jau įgauna pagreitį, o kino centras „Garsas“ kviečia ir toliau mėgautis vasariškais vakarais su kinu naujoje erdvėje. Ilgai lauktas XVII-asis Tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ prasideda jau nuo liepos 1 d. Tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ – vienas didžiausių ir svarbiausių kino renginių Panevėžyje, puoselėjantis nekomercinio kino tradicijas, ugdantis ir plečiantis autorinio kino žiūrovų ratą. Festivalio filmai kviečia diskutuoti, pažinti kitas Europos valstybes, žmones ir aktualijas. Šiais metais festivalis naujame formate: visiškai atviras visiems, po žvaigždėtu dangumi su pokalbiais ir diskusijomis, rengiamas kiekvieną ketvirtadienį šalia kino centro „Garsas” esančioje pievutėje adresu Klaipėdos g. 146. Žiūrovų laukia išties ypatingas kino piknikas, kuris truks net iki rugsėjo mėnesio.
Europinio kino seansai po atviru dangumi – naujoje „Garso“ erdvėje
2021-06-15
Kino centras „Garsas“, tik ką pakvietęs visus vasaros penktadienius praleisti atsinaujinusioje Laisvės aikštėje su pastarojo dešimtmečio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ filmais favoritais, nenustoja džiuginti savo žiūrovų ir toliau. Birželio 17 d. 22 val. panevėžiečiai kviečiami romantiškai praleisti ketvirtadienio vakarą po žvaigždėtu dangumi prie kino centras „Garsas“, esančio Klaipėdos g. 146. Programos filmas – belgų režisierės Anke Blonde komedinė drama „Dorianos B. pasirinkimas“.
„Nuo šiol kino mylėtojus kviesime ne tik nuostabius vasariškus penktadienio vakarus būti kartu su kinu po atviru dangumi Laisvės aikštėje, bet ir kiekvieną ketvirtadienį 22 val. džiuginsime žiūrovus nemokamu lauko kinu, adresu Klaipėdos g. 146, šalia kino centro „Garsas“ esančioje pievutėje. Ketvirtadienio kino programa, rodoma naujuoju adresu, leis mėgautis europiniais filmais, tad kviečiame panevėžiečius ateiti, atvažiuoti dviračiais, paspirtukais, autobusais ar atvykti automobiliais praleisti ketvirtadienio vakarus su geru, kokybišku europiniu kinu“ – sako kino programų koordinatorė Kornelija Norkevičiūtė.
„Mano mokytojas kinas“ kviečia jaunimą dalyvauti nemokamose kino dirbtuvėse
2021-05-20
Į Panevėžio kino centrą „Garsas“ sugrįžtantis projektas „Mano mokytojas kinas“ kviečia 14 – 20 metų jaunimą dalyvauti nemokomose kino dirbtuvėse „AŠ + MIESTAS = KINAS“. Kino kūrimo dirbtuvės vyks birželio 21 – 25 dienomis.
Kino dirbtuvės „AŠ + MIESTAS = KINAS“ – unikali galimybė susipažinti ir išmokti kino kūrimo paslapčių, išbandyti savo jėgas įvairiose kino kūrimo rolėse: nuo scenarijaus rašymo iki filmo montavimo, įgarsinimo, atrasti naujų draugų, bendraminčių. Šiais metais kino dirbtuvės išties išskirtinės, kurios leis susipažinti su kitokiu kinu. Tai – nelinijinio (non-linear) kino istorija. Nelinijinis istorijos pasakojimas dažnai yra vartojamas tam, kad atkurtų žmogaus atminties veikimo ypatumus. Kino dirbtuvių dalyviai bandys prisiminti ir atkurti fragmentuotas istorijas kine. O filmo tema gali tapti viskas, kas nutinka gyvenime: įdomūs žmonės, tarpusavio santykiai, ypatinga vieta, įvykis, prisiminimai.
Naująją „Garso“ kino salę panevėžiečiai įvertins po dviejų mėnesių
2021-05-05
Panevėžyje pradėjus kurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) – naujos kartos muziejų, šiuolaikinio meno, kultūrinio dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvę, kino centras „Garsas“ perkeltas į M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą.
Baigus tvarkyti salę ir pritaikius ją kino rodymui, pirmieji kino filmai bus parodyti birželio mėnesio pabaigoje.
Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė naujienų portalui JP tvirtino, naujoje vietoje – M. Rimkevičaitės profesinio rengimo salėje – įdiegiami kino technologiniai procesai.
„Įrenginėjami garso, vaizdo ir akustiniai dalykai. Norime, kad salė atitiktų profesionalaus kino rodymo standartus. Buvo padarytas akustinis projektas ir užsakytos specialios akustinės medžiagos. Jos bus sudėtos į naująją kino salę. Senoji kino centro garso įranga atnaujinama ir bus įdiegta naujoje kino salėje“, – aiškino G. Pučinskienė.
Kino centras „Garsas“ kviečia švęsti šv. Velykas virtualiai
2021-04-01
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, kino centras „Garsas“ kviečia žiūrovus ridenti margučius ne tik saugiai, liekant namuose, bet ir intelektualiai. Jau balandžio 2-ąją Garso „Kinas namuose“ virtualioje salėje kino mylėtojai galės pasimėgauti atnaujintu šventiniu repertuaru.
„Garso“ virtualioje salėje – Europos ir pasaulio pripažinti kino filmai
2021-03-05
Kino centras „Garsas“ sveikina kino mylėtojus su atėjusiu pavasariu ir nuo kovo 5 d. atveria virtualias duris į kino pasaulį. Žiūrovai, neišeidami iš namų, turės puikią progą išsirinkti ir žiūrėti kino šedevrus tiesiai iš savo namų! Pirmoji peržiūra – nemokama!
Kino centras „Garsas“ specialiai savo mylimiems žiūrovams atrinko geriausius Europos ir pasaulyje pripažintus filmus, o svarbiausia, intelektualus kinas namuose – visiškai legaliai ir teisėtai. „Garso“ virtuali kino salė žiūrovui pasiūlys „Atmerk akis – kitoks kinas“ programos filmus, kino centro „Garsas“ platinamus bei kitus įvairių žanrų filmus. Tad net ir pats išrankiausias žiūrovas „Garso“ namų kine gali atrasti savo akims ir sielai artimą bei mylimą filmą.
Tęsdamas tradicijas, kino centras „Garsas“ kino rubriką „Atmerk akis – kitoks kinas“ perkelia ir į virtualią erdvę. Ši filmų programa žiūrovą ir toliau kvies iš arčiau susipažinti su nekomerciniu kinu, įvertinti kino meną, pajausti, išgyventi. Šiuo metu kino rubrikoje „Atmerk akis – kitoks kinas“ galima pamatyti Arūno Matelio prodiusuotą skandinavų filmą „Omarų sriuba“, režisieriaus Guillaume Brac komišką dramą „Visi ant denio“, kurios premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, vienos garsiausių dokumentinio kino kūrėjų britės Kim Longinotto filmą „Medžiojant mafiją“, islandų režisieriaus Hlynuro Pálmasono stiprią dramą „Balta balta diena“, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidinęs Ingvaras Sigurdssonas išrinktas Kanų „Kritikų savaitės“ ir Transilvanijos kino festivalio geriausiu aktoriumi bei dar daugelį kitų įvairaus žanro ir siužeto filmų.
Viena iš išskirtinių KINAS NAMUOSE platformos savybių – žiūrovai turės unikalią progą namuose žiūrėti kino centro „Garsas“ platinamus filmus. Tai tarsi kino perliukai – edukaciniai, pamokantys, šeimos filmai. Šiuo metu galima pamatyti režisieriaus Esa Illi dramą „Kitos merginos“, kurioje atskleidžiamos paauglių emocinės žaizdos, psichologiniai kompleksai, gebėjimas iš jų išsilaisvinti ir atsiverti pasauliui. Tačiau jau netrukus ši kino skiltis taip pat bus papildyta naujais filmais ir suteiks žiūrovui platesnę kino filmų pasirinkimo galimybę.
„Garso“ namų kino repertuaras bus periodiškai atnaujinamas, papildomas naujais filmais, kuriamos vis naujos kino programos, tad tiek mėgstantys nekomercinį kiną, klasiką bei mažieji kino mylėtojai nuo šiol galės saugiai, neišeidami iš namų praturtinti savo vakarus intelektualiu kinu.
Spalio 22 – 29 d. lietuviški filmai didžiajame kino ekrane!
2020-10-23
Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais spalio 22 – 29 dienomis kino centras „Garsas” atveria duris Lietuviško kino dienoms 2020. Programoje bus rodomi 2019 – 2020 metais sukurti vaidybiniai, dokumentiniai, pilno ir trumpo metro lietuvių režisierių filmai nuo studentiškų iki profesionalų darbų.
Kvietimas į diskusiją ir išankstinę filmo premjerą „Juodasis strazdas”
2020-10-13
Kino centre „Garsas” spalio 15 d. 18 val. rodysime išankstinę filmo premjerą „Juodasis strazdas” (rež. Roger Mischell). Po filmo kino gurmanų klubas „Veidrodžio ložė” kviečia pasilikti ir dalyvauti diskusijoje eutonazijos tema. Diskusijos moderatoriai: psichologė Vilma Skibiniauskaitė ir Šv. Juozapo globos namų vadovas Patrikas Skrudupis.
Kino operatoriaus Rimvydo Leipaus 60-mečiui rengiama jo kūrybos retrospektyva
2020-09-22
Rugsėjo 23-27 d. kino centre „Garsas“ vyks vieno žinomiausio kino operatoriaus Lietuvoje Rimvydo Leipaus kūrybos retrospektyva 60-ojo jubiliejaus proga.
Trumpametražių filmų festivalis „AŠ + MIESTAS = KINAS“ grįžta į Panevėžį!
2020-09-04
Kino centras „Garsas“ jau 16-ąjį kartą rengia Respublikinį trumpametražių filmų festivalį „AŠ + MIESTAS = KINAS“. Šis festivalis kiekvienais metais kviečia visus norinčius kurti, jungtis kino meno mylėtojus ir pažvelgti į savo miestą ar miestelį pro kino kameros objektyvą, o savo kūrybą išreikšti trumpu iki 10 min. filmu.
Kvietimas į diskusiją ir filmo peržiūrą „Kristaus kūnas“
2020-07-21
Kino centre „Garsas“ liepos 23 d. 18:30 val. rodysime lenkų kilmės režisieriaus Jan Komaso filmą „Kristaus Kūnas“. Po filmo kino gurmanų klubas „Veidrodžio ložė“ kviečia pasilikti ir dalyvauti diskusijoje tema „Neteisėtas gėris“. Diskusijos moderatoriai: kunigas Sigitas Sudentas ir psichologas, psichoterapeutas Nerijus Ogintas.
Gimę princesėmis – išlikime karalienėmis, taip vadinasi GyArt studijos paroda, surengta kino centre „Garsas“ liepos 12 dieną. Tai jau penktoji Gitanos rankų darbo papuošalų personalinė paroda, palydėta saksofono melodijomis.
Pasinerk į kino kūrimo nuotykį kartu su kino centru „Garsas“
2020-07-02
Kino centre „Garsas“ birželio 29 d. prasidėjo 5 dienų projekto „Mano mokytojas kinas“ kino dirbtuvės „AŠ + MIESTAS = KINAS“, kurių metu jaunimas dalyvaus visuose filmo kūrimo etapuose: nuo scenarijaus rašymo, kadruočių rengimo iki pačio filmavimo, įgarsinimo ir filmo montavimo. Per šias penkias kino kūrimo dienas mokiniai, padedami režisieriaus-operatoriaus Andrej Špilevoj ir režisierės-prodiuserės Viktorijos Jonkutės, sukurs 2 trumpametražius filmus, kurie didžiajame Kino centro „Garsas“ ekrane rugsėjo 4 d. bus parodyti XVI-ojo respublikinio trumpametražių filmų festivalio „AŠ + MIESTAS = KINAS“ metu.
Vienintelis kino seansas Lietuvoje kviečia žiūrovus į premjerą su augintiniais
2020-06-21
Birželio 25 d. 18:00 val. kino centre „Garsas” vyko neeilinis kino seansas. Žiūrovai turėjo unikalią galimybę i filmo „Dorianos B. pasirinkimas” (rež. Anke Blondė) ateiti kartu su savo augintiniais.
Jau pusantro mėnesio Lietuvoje trunkantis karantinas dėl koronaviruso grėsmės iš esmės pakeitė visų gyvenimo įpročius – daugelis dirba iš namų, o pramogų susigalvoti vis sudėtingiau.
Kino centras „Garsas“ visus savo žiūrovus, išsiilgusius gero kino, jau nuo šio sekmadienio pakvies į vieną romantiškiausių – drive-in kino seansų po atviru dangumi. Pasimėgauti išskirtiniais filmais saugiai neišlipus iš automobilio bus galima gegužės 3, 7 ir 14 dienomis išties ypatingoje vietoje – Stetiškių aerodrome, Oreivių g. 1. Kino seansai vyks vakare, 21.30 val., mašinos bus įleidžiamos nuo 21.00 val., rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmasis filmas žiūrovų laukia jau šį šventinį sekmadienį, gegužės 3 d., bus rodoma milijonus sužavėjusi prancūzų juosta „Nuostabi epocha“ (Prancūzija, komedija, drama, 2019, 1:55, N-13).
Laisvės gynėjų diena Panevėžyje kasmet prisimenama ne vien tik tuos įvykius menančiame Sausio 13-osios skvere, kur beveik prieš tris dešimtmečius žmonės rinkosi saugoti telegrafo, bet ir kitais renginiais. Pirmadienio rytą mokyklų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų languose nušvito žvakučių liepsnos, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. Valanda po vidurdienio Švč. Trejybės bažnyčioje laikytos šv. Mišios už Lietuvą, laisvę ir jos gynėjus. Kino centre „Garsas“ keletą valandų vykdyta neatlygintinos kraujo donorystės akcija „Mano kraujas už jų pralietą kraują“, surengtas koncertas, rodytas dokumentinis filmas apie sausio 13-osios įvykius Vilniuje.
L.Kaminskaitė-Jančorienė: Kino teatras „Garsas“ – kultūros istorijos ir bendruomenės erdvė
„Panevėžys be „Garso“ kaip žmogus be veido“ – tokį komentarą paliko viena iš daugelio miestiečių pasirašiusių peticiją, skirtą Panevėžio kino centro „Garsas“ išsaugojimui. Nors kino teatras sėkmingai veikia, jį ketinama nugriauti ir jo vietoje pastatyti Stasio Eidrigevičiaus meno centrą (SEMC).
Dalis Panevėžio gyventojų su tokiu sprendimu nesutinka ir nori išsaugoti vienintelį mieste likusį kino teatrą (šiuo metu peticiją pasirašė 2600 žmonių, dauguma – panevėžiečių), o SEMC siūlo surasti kitą vietą: „Eidrigevičiaus muziejui reikia švarios pradžios, o ne vietoj kažko. Ir požiūris tuomet nebūtų priešiškas“ – svarstė panevėžietė Nijolė[1]. Kaip galima numanyti, įtampos tarp miestiečių ir savivaldybės administracijos priežastys tapačios kaip ir kitur: informacija apie pokyčius mieste pristatoma ribotai, svarbūs sprendimai viešinami pavėluotai, tikintis, jog visuomenė laiku nesureaguos. Stebint ilgiau nei kelis metus trunkantį SEMC idėjos vystymą kyla virtinė klausimų: kodėl rekonstrukcija virto naujojo pastato statyba? kodėl iš visų pateiktų projektų pasirinktas ne mezgantis dialogą, o jį griaunantis? kodėl pasirinkta statyti funkcionuojančio pastato vietoje, o ne kitoje?
Už kūrinius spalvingesnis tik gyvenimas (nuotraukos)
Lina RUŠĖNIENĖ, „Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt 2019 gruodžio 07 d. 10:34
Kiekvienam malonu gauti dovanų rankų darbo suvenyrą. A.Švelnos nuotr.
Panevėžio kino centre „Garsas“ vykusi kontaktų mugė – bitininkų, menininkų, kitų kūrėjų produktų pristatymas tapo tarsi įvadu į išskirtinę filmų programą.
Įžanga – kontaktų mugė
Kaip patraukti žiūrovus į nekomercinių, bet visame pasaulyje pripažintų ir įvertintų, kino filmų seansus?
Panevėžio kino centras „Garsas“ sugalvojo originalų būdą – į vieną programą „Įstabios asmenybės“ sujungė tris kino juostas ir surengė įžangą, pavadintą kontaktų muge.
Pirmasis filmas – daugiausia apdovanojimų šių metų Sandanso kino festivalyje pelnęs Ljubomiro Stefanovo ir Tamaros Kotevskos dokumentinis pasakojimas „Medaus šalis“.
Pagrindinė herojė – turkų gyvenvietėje su sena, sergančia motina gyvenanti Hatidzė – prižiūri laukines bites. Medų dalijasi perpus – pusę palieka bitėms, pusę ima sau.
Vieniša besijaučianti moteris kameros tarsi nepastebi, todėl filmas atrodo kaip vaidybinis. Bet iš tiesų kūrėjai Hatidzę pastebėjo atsitiktinai. Nebuvo planuota ir to įvykio, kad filmuojant atsikraustys kita šeima.
Viskas vyksta natūraliai.
Filme daugybė puikių vaizdų su bitėmis.
Vaškinės žvakės kvepia
Neatsitiktinai į programos pristatymą atėjo daugiausia bitininkų. Su medumi – grynu ir maišytu su uogomis bei medaus produktais: duonele, pikiu, žiedadulkėmis. Supakuoti į maišelius jie – puikios dovanos.
Bitininkai pristatė ir iš vaško nulietas figūrėles bei žvakes, negalinčias konkuruoti kaina su kiniškomis, bet lenkiančias jas natūralumu ir kvapu.
Mugėje žiemos šalčiams pasiruošti – įsigyti šiltų kumštinių pirštinių siūlė Reda Pocienė, keramikos dirbinių – „Jurgitėlės amatai“, rankų darbo papuošalų – „Agnės artelė“, drabužių ir aksesuarų – parduotuvės stilingoms moterims „Merilyn“ atstovai. Čia pat buvo demonstruojamas ir aprangos dizainerės Kristinos Narbutaitės sukurtas drabužis.
Šių meno ir verslo atstovų veikla yra susijusi su kitais dviem būsimais filmais, tad yra tarsi įvadas į juos.
Piešia savo haliucinacijas
Programoje taip pat pristatomas režisieriaus Heatherio Lenzo filmas „Kusama“. Tai pasakojimas apie žirnelių karaliene tituluojamą Yayoi Kusamą – žinomiausią Japonijos menininkę. Jos darbai parduodami brangiau nei bet kurios kitos gyvos dailininkės pasaulyje, žaismingi paveikslai ir instaliacijos puikiai žinomi net ir nesidomintiems menu.
Spalvingesnis už Y.Kusamos kūrinius yra tik jos pačios gyvenimas. Susitaikiusi su nuo vaikystės ją lydėjusia liga, ji piešia savo haliucinacijas ir lig šiol kiekvieną dieną dirba prie naujų kūrinių, mėgaudamasi pagaliau atėjusiu pasauliniu pripažinimu.
Trečiasis filmas – „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ – apie dizainerį Halstoną, kuris Amerikos madą įrašė į viso pasaulio mados žemėlapį. Nuo Jacqueline Kennedy skrybėlaitės iki mados pasaulio viršūnės aštuntajame dešimtmetyje. Jaudinančioje dokumentikoje su homofobijos atgarsiais, hedonistiško gyvenimo spindesiu režisierius Fredericas Tchengas pasakoja istoriją, kaip dizaineris pardavė ne tik savo vardą, bet ir sielą.
Festivalis „AŠ+MIESTAS=KINAS“ atskleidė šių metų kūrybines tendencijas ir pristatė naują logotipą
2019-09-10
Rugsėjo 6 dieną Panevėžio kino centre „Garsas“ vyko penkioliktasis respublikinis trumpametražių filmų festivalis „AŠ+MIESTAS=KINAS“, sukvietęs kūrėjus iš visos Lietuvos. Konkursinėje programoje buvo parodyta šešiolika trumpų, iki 10-ies minučių trukmės filmų, juos vertino profesionali komisija: režisierius Andrėj Špilevoj, režisierė Viktorija Jonkutė, poetė ir eseistė Rasa Čergelienė ir kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė. Favoritus taip pat rinko ir festivalio žiūrovai, balsavę už labiausiai patikusį filmą.
Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad renginyje pristatytas naujas festivalio logotipas, sudarantis akies, žiūrono ir šviesos spektro kompoziciją, atspindintis naujų horizontų ir talentų ieškojimą. Festivalyje taip pat buvo parodyti trys kino centro „Garsas“ kino dirbtuvėse sukurti filmai: „Requiem for Insanity“, „Paleisk“ ir „Vaibas“. Kol žiūrovai rinko savo favoritus, scenoje koncertavo projekto „Lietuvos balsas“ dalyvė Salomėja Vai.
FNE Europa Cinemas: Cinema of the Month: Cinema Centre Garsas, Panevėžys, Lithuania
2019-09-05
This month we speak with Genė Pučinskienė, the manager of Cinema Centre Garsas / Kino Center Garsas since 1992.
Cinema Centre Garsas (meaning The Sound) was founded in the town of Panevėžys in July 1928 and hosted the first screening in April 1930. The old building was replaced by a new one with 850 seats in 1968. Nowadays, Cinema Centre Garsas has two cinema halls with 665 and 78 seats, and Dolby Digital Surround Ex Sound system. It has been a member of the Europa Cinemas network since January 2009 and a member of the Confederation of Art Cinemas, CICAE since June 2012.
In 1993, Garsas became the first and the only stereo cinema hall in Lithuania and the Baltic states.
FNE: What is the biggest challenge of running a cinema such as yours?
Genė Pučinskienė: After the old cinema building, where films were screened since 1928, was destroyed, a new cinema theatre Garsas with 745 seats was built in 1968 in the historical area of Panevėžys city, so in 2019 we celebrate 90 years of activity and 51 years of the existence of the building. Despite the social and economical upheavals, Kino centras Garsas managed to continue its activities and today it is the only functional cinema theatre in Lithuania of such type of architecture (socialist modernism) and technology.
The inhabitants of Panevėžys liked the new cinema theatre, some generations grew up remembering how they missed school lessons in order to see wide screen cinema and their first date at the cinema, and recently a young couple asked for permission to get married in the cinema. Garsas has become a special place for the community of Panevėžys, a place that combines the cultural identity and the memory of different generations about non-commercial cinema.
But recently Kino centras Garsas faced its biggest challenge in my 27 years of work experience at it. The founder made the decision to build a modern art museum-gallery instead of the cinema theatre, and to provide it with a cinema hall with 80 seats. The decision was made in 2018, but we still do not know what will happen with us. There is no decision if the cinema theatre will remain as a separate entity and if it will continue its activities, and if yes – then where?
The decision to build an art museum-gallery instead of the cinema theatre challenged the public, the cultural workers and the artists, and split the community of Panevėžys in two. The arguments for building a modern museum-gallery instead of a cinema theatre are: the cinema theatre is old, it demands investments, it has an inadequate number of seats and the poor condition of the premises doesn‘t match the expectations of the visitors.
The people who don‘t want a modern museum-gallery instead of Kino centras Garsas have launched the campaign „Save the Garsas“ and expressed their concerns in various ways. They launched a petition demanding funding for the overhaul and modernisation of Kino centras Garsas, for maintaining its primary function as a cinema theatre and for its inclusion in the Register of Cultural Heritage as a cultural monument. The petition was signed by over 4,000 citizens.
Given the situation, the staff of Kino centras Garsas decided to express their love for cinema and the cinema theatre by focusing on the job, because we often felt like a ball in a game in the confrontation of the community.
Pirmą pavasario dieną – kovo 1 d. 19 val. iškilmingai atidarytas XV-asis tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ kino centre „Garsas“. Iš prestižinių užsienio festivalių įsigyti filmai panevėžiečiams šiemet transliavo išskirtinai stiprią moterišką energetiką. Gėlių žiedais šventės svečius puoštis kvietęs kino teatras festivalį atidarė ekspresyviu moterų modernaus meno šokiu ir šviesos instaliacijomis. Festivalio atidaryme apsilankė Čekijos Respublikos, Kroatijos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos ambasadoriai, Geothe instituto Lietuvoje vadovas. Gausybės nenutrūkstamų ovacijų sulaukė J. E. Azerbaidžano Respublikos Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ambasadorius Tamerlan Garayev, simpatiją ir poziciją dėl Lietuvos išreiškęs dar 1991 metais, pasirašydamas Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą Azerbaidžane. Taip pat Azerbaidžano Respublikos Amabsada šiais metais pirmą kartą tapo festivalio partneriais ir suteikė galimybę pamatyti pagal rašytojo Kurbano Saido to paties pavadinimo literatūrinį romaną sukurtą filmą „Ali ir Nino“ (rež. Asif Kapadia) – odę ne tik meilei, bet ir Azerbaidžano istorijai.
Pagrindinis festivalio atidarymo filmas „Hanos sugrįžimas“ įtraukė į mistinį siužetą – šiuolaikinę raganų medžioklę, kurioje vyravo gynybinis vyrų refleksas prieš pranašesnę moterį. Filmą pristatė svečiai iš Vokietijos: režisierė Esther Bialas, pagrindinė aktorė Valerie Stoll, prodiuseriai Nathan Nill ir Andrea Schütte, Liuneno kino festivalio direktorius Michael Wiedemann, organizatorė Anna Komzin. Festivalio atidaryme buvo parodyti 6 filmai, o iš viso festivalyje atrinkti ir pirmą kovo savaitę bus parodyti 27 filmai iš 17 šalių.
Kovo 2 dieną vyko pirma tarptautinė kroatų filmo „Lada Kamenski“ premjera, kurią pristatė jau trečius metus festivalyje apsilankantis J. E. Kroatijos Respublikos Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ambasadorius Krešimir Kedmenec. Kaip teigė garbus svečias, šį filmą panevėžiečiai pamatė greičiau nei patys kroatai, kadangi filmas buvo demonstruotas tik festivaliuose, o nacionalinė premjera Kroatijoje dar tik numatoma.
Festivalio uždarymas vyks kovo 7 d. 17.30 val. su lietuviško filmo „Kelionės namo“ premjera, kurios pristayti atvyksta režisierė Ramunė Rakauskaitė. Tai nuotaikinga, niekad kine nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne. Ką jautė ir matė atvykstantys – šiandien nepakartojama bei keista.
Kovo 1-7 dienomis vykstančio festivalio filmai suskirstyti į tris programas: vaikų ir jaunimo programa „Pažadinti žvilgsniai“, apmąstymams skatinanti programa „Kinas, keičiantis mus“ ir komedijų programa „Mirti negalima juoktis“. Žiūrovai gali mėgautis naujausiais filmais iš įvairių Europos filmų festivalių, kino kūrėjų debiutais ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusiomis juostomis. Pagrindinis renginio tikslas – pristatyti žiūrovams aukštos meninės ir socialinės vertės išskirtinius europinius filmus bei sukurti nepamirštamos kino šventės atmosferą mieste.
Nuoširdžiai dėkojame prisidėjusiems prie festivalio šventės rengimo: Panevėžio miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“, uždarai akcinei bendrovei „Cukas“, viešbučiui „Romantic“, SPA procedūroms Panevėžyje „Etno spa“, uždarai akcinei bendrovei Dundulis, vaikų žaidimų kambariui „Voro bokštas“, batutų ir žaidimų erdvei šeimai „Musės salto“, kokybiškų kovos menų prekių parduotuvei Fighter Shop.lt, internetinei dovanų parduotuvei „Breto“, Puliaus Speičio sodams. Taip pat informaciniams partneriams: Lietuvos televizijai, Panevėžio dienraščiui „Sekundė“, Aukštaitijos internetinei naujienų agentūrai „Aina“, laisvalaikio ir pramogų portalui „Panevėžyje.info“, Panevėžio naujienų centrui Paninfo.lt, regioniniui naujienų portalui „Anykšta“. Už filmus dėkojame Liuneno filmų festivaliui, Kroatijos Respublikos ambasadai, Norvegijos Karalystės ambasadai, Čekijos Respublikos ambasadai, Ispanijos Karalystės ambasadai, Azerbaidžano Respublikos ambasadai, Lenkijos institutui Vilniuje, Geothe institutui Lietuvoje, Prancūzų institutui Lietuvoje.
Susitikimas su filmo „Purpurinis rūkas“ kūrybine grupe
2019-02-10
Festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ atgarsiai Vokietijoje, Liuneno mieste
Žinia apie filmų festivalį „Europos kinas ir dieną ir naktį 2018“ pasiekė ir Vokietiją, Liuneno miestą, kuriame vyksta prestižinis Liuneno filmų festivalis.
Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
Dvikova su vilku ne taip svarbi, kaip lenktynės
Saulė BALANDYTĖ, www.panskliautas.lt 2018 vasario 24 d. 12:03
E.Pučinskaitė kelią į dviračių sporto olimpą pradėjo Panevėžyje. Jos pagalbą labai vertinantis A.Matelis po 8 metų sukūrė dar vieną kino šedevrą. Redakcijos archyvo ir LRT nuotr.
Panevėžyje, dviračių sporto mieste, susitikimas su garsiu dokumentinio kino kūrėju Arūnu Mateliu buvo įspūdingas. Pristatydamas savo naująjį filmą apie dviratininkus režisierius atskleidė nemažai filmavimo subtilybių, nuolat kartojo mums taip puikiai žinomą Editos Pučinskaitės pavardę.
Trenerio nesulaukė
Į Panevėžio „Garso“ kino teatre vykusį naujo dokumentinio filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pristatymą atvykęs režisierius Arūnas Matelis pirmiausia paklausė, ar salėje yra asmeniškai į šį renginį kviestas Valerijus Konovalovas.
Tyla reiškė, kad žinomas dviratininkų treneris dėl kažkokių priežasčių neatėjo.
Po trumpos pauzės režisierius pratęsė mintį, kad jam be galo smagu matyti, gal net pirmą kartą, tiek daug žiūrovų tokioje didelėje salėje, mat dažniau tenka bendrauti su mažesniais gero kino mėgėjų pulkeliais.
Gausi auditorija tarsi liudijo, kad nuo seno dviračių sportu garsėjančiame Panevėžyje tradicijos išlikusios – šios srities mėgėjų dar sočiai.
Motociklininkui geriau virsti
Antra pavardė, kurią paminėjo režisierius, buvo Edita Pučinskaitė – „Tour de France“ lenktynių nugalėtoja, daugybės titulų laimėtoja. Ši V.Konovalovo auklėtinė, dabar gyvenanti Italijoje, buvo pagrindinė pagalbininkė „pramušant“ kelius filmavimo grupei į prestižines „Giro d’Italia“ lenktynes. Ji tapo ir filmo scenarijaus bendraautore bei konsultante.
„O, Edita, aš tave menu, kokia tu buvai nuostabi, kai laimėjai tą taurę!“ – sušukdavęs koks nors organizatorius, ir viena širdis jau būdavo suminkštinta.
Kino kūrėjams jau apie 40 metų nepavykdavo patekti į uždarą dviračių sporto pasaulį.
Ir šio filmo režisierius neslėpė, kad buvo labai sunku: už filmavimą lenktynėse prašoma nežmoniškų pinigų – šimtais tūkstančių eurų.
Nors anglai pasiūlę daugiau, tačiau organizatoriai pasirinkę lietuvius. Kodėl?
Režisierius mano, kad iš kai kurių iškalbingų smulkmenų organizatoriai tiesiog suprato, kad atėjo ne vienadienio kino kūrėjai, o tie, kurie nori išgauti iš beprotiško lenktynių azarto ir paslapties šio to daugiau.
„Mūsų motociklininkas apvirto todėl, kad siekė išvengti susidūrimo su dviratininku, tai jiems padarė įspūdį“, – sakė režisierius.
Pats mynė pedalus
Aišku, A.Matelis nesigyrė tuo, kad jo pavardė irgi galėjo atverti visus vartus į filmavimą. Už jau legendiniu tapusį filmą „Prieš parskrendant į Žemę“ režisierius pelnė prestižiškiausius laurus – vadinamąjį oskarą: Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą už išskirtinius pasiekimus dokumentiniame kine.
Naujasis jo filmas apie dviratininkus pasirodė tik po 8 metų. Autorius sakė, kad daugelis nesuprato, kodėl jis taip ilgai tąsosi su viena ir ta pačia tema, tačiau trokštantieji gero kino, štai ir latviai rėmėjai drąsino dirbti tiek, kiek reikia.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent dviračių sportą, A.Matelis prisiminė vaikystę: tada pats bandė treniruotis, minti pedalus, bet dėl traumos buvo priverstas pasitraukti. Sentimentai išliko.
„Prieš parskrendant į Žemę“ irgi buvo nufilmuotas labai sėkmingai galbūt todėl, kad režisierius vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, skausmą, išgyveno per savo šeimos prizmę: jam pačiam teko slaugyti leukemija sirgusią mažą dukrą.
Nėra kadro apie vilką
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – filmas ne apie likimo numylėtinius, lenktynių čempionus, o apie sporto darbininkus. Dviračių sporto pasaulyje, kur lenktyniauja komandos, jie itin svarbūs.
A.Matelio herojai – tai šlovės šešėlyje liekantys vadinamieji gregoriai, kuriems duodama viena užduotis – padaryti viską, kad tavo komandos lyderiai išsiveržtų į priekį ir laimėtų.
Gregoriai aptarnauja ir „pridengia“ komandos draugus: lenktynėse aprūpina gertuvėmis, kitais paketais, išsidėsto trasoje taip, kad kiti lengvai negalėtų aplenkti. Dažniausiai jie būna labai patyrę, daug metų valgantys lenktynininko duoną. Ir tik retam iš jų pavyksta suspindėti tikra žvaigžde. Vis dėlto vieną tokį pamatysime filme.
Pamatysime dar daug visko – masines griūtis, kėlimąsi per skausmą nuo asfalto ir mynimą dviračiu tolyn su sulaužytais kaulais... Matysime ir tėvų ašaras, ir merginos sumišusį džiaugsmą, tiesiog trasoje sulaukus mylimojo pasipiršimo.
Neišgirsime tik vieno vyruko pasakojimo apie tai, kaip jis apgynė savo keturkojį draugą – pats patiesė vilką. Šis epizodas tiesiog nebetilpo į filmą ir, anot autoriaus, buvo kaip ir perteklinis – ne apie dviračių sportą, nors herojus – ir dviratininkas, siekiantis didžiausių aukštumų. Režisierius neslepia, o tai ir matyti: jam buvo svarbiau ne azartas, ne pergalės saldumas, o sportinė dvasia, aukojimasis.
Jau skina laurus
Naujasis filmas jau pelnė Varšuvos, Minsko, Triesto tarptautinių festivalių laurus, Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimą už geriausią 2017 metų filmą.
Režisieriaus A.Matelio kurtas filmas – didžiausias bendros gamybos Europoje kino projektas, kurio gamyboje dalyvavo net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.
Kontrastų ir paradoksų miestas šįkart be grimo „Nematytas Panevėžys“ 5 dalis
Europinio masto kultūros židinys ar mieguistas ir nesaugus provincijos miestelis? Priklauso nuo to, kur nukreipsi kamerą, ir kokį Panevėžį iš tiesų trokšti išsinešti savo širdyje. Paskutiniame reportaže iš „Nematyto Panevėžio“ ši jaunimo iniciatyva prisiliečia prie svarbiausių miesto vertybių, bet kartu ir prie didžiausių skaudulių.
11 žurnalistikos studentų pristato savo gimtuosius Lietuvos miestus ir siekia išsiaiškinti, kuris gi iš jų europietiškiausias. O pažvelgti šiek tiek giliau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio jiems padeda neregintys svečiai. Užduotis atskleisti „Nematytą Panevėžį“ teko antrakursėms Marijai ir Margaritai, o miesto viešnia – žurnalistės profesiją jau išbandžiusi Irma. Pažvelgti į Panevėžį be išankstinių nusistatymų padės ir europietiškiausiu panevėžiečiu tituluojamas Arnoldas Pranckevičius, dirbęs net paties Europos Parlamento pirmininko patarėju išorės politikos klausimais.
Europa visų pirma yra kultūrinis projektas, todėl Europos Parlamentas pritarė Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos atnaujinimui, kuriuo skatinama kultūrų įvairovė remiant europietiškų filmų kūrimą bei platinimą. Europos Parlamento Kultūros komiteto pastangomis įsteigti kasmetiniai europinio kino apdovanojimai LUX, kurių laureatus žiūrovams nemokamai pristato legendinis Panevėžio kino teatras „Garsas“.
Nacionalinio kino dirbtuvės Rozalime ieško šio miestelio paslapčių
Birželio 12-16 dienomis Rozalimo miestelyje, Pakruojo raj. vyksta kino centro „Garsas“ organizuojamos nacionalinio kino dirbtuvės, kurių metu yra kuriamas filmas apie Rozalimo miestelio bendruomenę, darną, istoriją bei ateities planus. Aktyvūs bendruomenės nariai dalyvavo kino centro rengtame scenarijaus idėjos konkurse „Mažosios paslaptys 2017“, parodė ypatingą dėmesį bei entuziazmą šiam projektui, kas ir lėmė, jog pagal šį scenarijų kuriamas filmas apie šios vietovės ypatybes, unikalias vietas ar netikėtus istorijos vingius.
Rozalimo bendruomenės nariai itin nuoširdžiai ir kupini idėjų būsimam filmui sutiko kūrybinę komandą – kinematografijos profesionalus: Lietuvos kino režisierių, legendinio režisieriaus Juozo Miltinio auklėtinį, kūrybinių ugdymo galių studijos „Kastalija“ vadovą Antaną Maciulevičių, naujų technologijų kinematografijoje specialistą, perspektyvų operatorių Diną Marcinkevičių bei projekto koordinatorių, kino centro „Garsas“ edukacinių programų vadovą Amandą Mikulėną. Ši trijulė, padedama vietinių gyventojų, visą savaitę stengiasi užfiksuoti gražiausias gyvenvietės vietas, istorijos pėdsakus, „rozalimiečių“ kasdienybę atspindinčias akimirkas, džiaugsmus, rūpesčius bei tas mažas, bet kiekvienam ypatingas miestelio „paslaptis“.
Birželio 16 dieną 17 valandą vyks džiugus filmo pristatymas – premjera Rozalimo kultūros namų salėje, į kurią kviečiami visi Rozalimui, jo istorijai, žmonėms ir, žinoma, kino kuriamam stebuklui neabejingi žmonės
Nors senosios kino juostos beveik išnyko, panevėžiečiai raginami jas prisiminti dar bent vieną kartą. Kovo paskutinį savaitgalį šalia kino centro „Garsas“ esančioje aikštelėje filmų mėgėjai kviečiami siektirekordo – nupinti ilgiausią kino juostos labirintą.
Vienas iš akcijos iniciatorių kino edukologas Amandas Mikulėnas pripažino, kad nors pastaruosius keletą metų pirmenybė teikiama naujosios technologijoms, atsisveikinti su prisiminimais nėra lengva. „Esame sukaupę apie 300 kilometrų nebenaudojamų kino juostų, prie kurių labai norėjome prisiliesti dar kartą. Taip kilo mintis statyti labirintą ir bandyti pasiekti pasaulio ar bent Lietuvos rekordą“, – pasakojo edukologas.
Išskirtinis renginys vyks kovo 25 dieną 12 – 19 valandomis bei kovo 26 dieną 11 – 18 valandomis, o prie jo skatinami prisidėti visi norintys. „Mūsų savanorių pajėgų tikrai neužteks, bet tikiu, kad šiuo projektu ne tik sukursime pramogą, bet ir suvienysime panevėžiečius bendram tikslui. Tik norėtume paprašyti, kad visi nesugužėtų vienu metu, kadangi pritrūkus veiklų gali tekti nuobodžiauti“, – perspėjo A. Mikulėnas. Pasak edukologo, Lietuvoje iš kino juostų labirintas bus pinamas pirmą kartą, tačiau jau yra užfiksuotas ilgiausios dekoratyvinės juostos rekordas.
Pasaulinio garso kino režisieriaus Sergejaus Loznicos įžymiojo dokumentinio filmo „Maidanas“ pristatymas Panevėžio kino centre „Garsas“ baigėsi žinomo miesto politiko spjūviu susitikime su panevėžiečiais dalyvavusiems filmo kūrėjams ukrainiečiams.
Filmo „Maidanas“ kūrėjai juos į Panevėžį pasikvietusius L. Zaikauską ir G. Pučinskienę patys ramino dėl P. Vadopolo ukrainiečiams skaudžių pasisakymų. Organizatorių nuotr.
Po filmo apie vieną audringiausių ir skausmingiausių šiuolaikinės Europos įvykių – revoliuciją Kijeve – peržiūros ukrainiečių kilmės režisierius S. Loznica atsakinėjo į žiūrovų klausimus.
„Ir tada mane ištiko šokas“, – pasakoja svečiams iš Ukrainos vertėjavęs J. Miltinio dramos teatro direktorius Linas Zaikauskas.
Mikrofono paprašęs buvęs Panevėžio meras, esamas Savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas daugiau nei 400 žiūrovų akivaizdoje tiesmukai rėžė, ar režisierius didžiuojasi, kad Ukrainoje įvyko ginkluotas perversmas ir buvo nuversta demokratiškai išrinkta valdžia?
L. Zaikauskas pripažįsta iš netikėtumo pradžioje net nesuvokęs, ko klausia mieste žinomas politikas, daug metų renkamas į Savivaldybės tarybą. Tokį tekstą išgirdęs teatro vadovas suglumęs net nustojo versti ir paprašė P. Vadopolo pakartoti.
„Buvo labai gėda dėl šito Lietuvos politiko. Juo labiau kad toks klausimas užduotas po ką tik pasibaigusios filmo peržiūros. Visi žinome, jog nuverstasis prezidentas V. Janukovyčius ir jį palaikanti Maskva susitepę tūkstančių žmonių krauju, kad Maidane šaudyti pirmieji pradėjo ne demonstrantai, o į juos, milijonai Ukrainos žmonių liko be pastogės, be darbo. Ginti V. Janukovyčių yra tas pats, kaip kaltinti Sausio 13-osios dalyvius nuvertus Lietuvoje esą irgi demokratiškai išrinktą tarybinę valdžią“, – pasakojo L. Zaikauskas.
Šauktiniai paplojo
Viena iš renginio organizatorių kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė sako norėjusi skradžiai prasmegti iš gėdos. Ne tik dėl P. Vadopolo antimaidaniško klausimo. Labiau nei viešo asmens prorusiškas pareiškimas svečius iš Ukrainos suglumino salės reakcija. P. Vadopolo žodžius palydėjo plojimai – taip sureagavo dalis į filmo peržiūrą pakviestųjų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šauktinių.
G. Pučinskienė viliasi, jog tokia jaunųjų karių reakcija reiškė ne palaikymą prorusiškoms jėgoms, o tiesiog nesusivokimą situacijoje.
„Po susitikimo su svečiais labai daug apie tai diskutavome. Sunku paaiškinti, kodėl taip įvyko. Kariai buvo labai jauni. Tikiuosi, į batalioną sugrįžę jie Maidano klausimą aptarė su vadais“, – viliasi direktorė.
Atpažino trolį
Po netikėto P. Vadopolo išsišokimo, pasak organizatorių, sekė dar keletas panašių jo prokremliškų pasisakymų. Tarybos narys pasakojo lankęsis Ukrainoje, bendravęs su ukrainiečiais, matęs jų skeptišką požiūrį į vieną iš Oranžinės revoliucijos herojų Juliją Tymošenko.
Pasak G. Pučinskienės, besitęsiant akivaizdžiai propagandai žiūrovų reakcija pasikeitė. Politiko kalbų ne tik nebelydėjo plojimai. Protestuojantys žmonės ėmė kilti iš vietų ir eiti iš salės.
Organizatoriams teko skubiai glaistyti situaciją ir užbaigti renginį.
Žiūrovams besiskirstant, P. Vadopolas, įsimaišęs į šauktinių būrį, toliau aiškino apie Maidaną kaip išpuolį, nuvertusį teisėtai ir demokratiškai išrinktą Ukrainos valdžią.
L. Zaikauskas sako turėjęs nutraukti tokią už laisvę kraują praliejusios ukrainiečių tautos žeminančią politiko agitaciją Lietuvą ginti besimokančiam jaunimui.
„Žinau, kad Kremlius įvairioms partijoms ir politikams moka pinigus už propagandos skleidimą. Ir vieną tokį trolį pamačiau Panevėžyje. P. Vadopolo užduoti klausimai buvo labai būdingi Olgino provokatoriams, tarsi specialiai surašyti ir perskaityti“, – mano L. Zaikauskas.
Olgino trolių terminas atsirado, kai prieš daugiau nei porą metų vienas iš kelių likusių nepriklausomų laikraščių Rusijoje „Novaja gazeta“ aptiko „trolių“ irštvą – pusiau slaptą biurą Sankt Peterburgo Olgino rajone, kur trimis pamainomis dirbantys žmonės už tam tikrą atlygį internete publikuodavo Rusijos vyriausybei palankias žinutes ir komentarus.
Rankos nepaduos
Maidane dalyvavusiam ir dokumentinį filmą apie jį sukūrusiam S. Loznicai buvo labai netikėta, kad tokie provokaciniai išsišokimai galimi Lietuvoje, aktyviai palaikančioje Ukrainos žmonių siekį gyventi demokratiškoje nepriklausomoje valstybėje. Nors režisierių šokiravo, kad proputiniškai pasisakė ne žmogus iš gatvės, o mieste žinomas politikas, daug metų renkamas į Savivaldybės tarybą ir netgi buvęs Panevėžio meras, vis dėlto menininkas ramino iš gėdos raudonuojančius vakaro organizatorius, kad panašių provokacijų po filmo yra sulaukęs net tokioje demokratinėje valstybėje kaip Vokietija. O Serbijoje į filmo kūrėjų susitikimą su visuomene įsiveržusi grupė nacistiškai nusiteikusių vyrų netgi grasino susidoroti su režisieriumi ir muštynėmis pakvipusį išpuolį teko raminti iškviestiems policijos pareigūnams.
Vis dėlto laisvės šaukliu vadinamą S. Loznicą, baigusį taikomosios matematikos studijas, pasukusį į kino režisūrą ir pradėjusį kurti, kad per meną galėtų plačiai kalbėti apie tai, kas iš tiesų vyksta, kurio ne vienas filmas pelnė įvairių apdovanojimų, į Panevėžį pasikvietę filmo „Maidanas“ peržiūros organizatoriai jautė nenuplaunamą gėdą.
„Iš P. Vadopolo, žinomo politiko, buvusio miesto mero, vadovavusio socialdemokratų Panevėžio skyriui, daug metų renkamo į Savivaldybės tarybą, niekada nebūčiau galėjusi tikėtis tokių pareiškimų“, – sako G. Pučinskienė.
Apstulbinta Panevėžio inteligentija įsitikinusi, jog tokie pasisakymai, užtraukę gėdą prieš pakviestuosius menininkus iš Ukrainos, neturėtų praeiti be pasekmių P. Vadopolui ir prorusiškos propagandos skleidėjams.
J. Miltinio teatro vadovas svarsto inicijuoti Lietuvoje akciją „Nepaduok rankos troliui“.
„Kažkada aristokratai, saugodami savo autoritetą ir orumą, neištiesdavo rankos abejotinos reputacijos asmenims. Demonstratyvus rankos nepadavimas būtų labai aiški moralės išraiška“, – sako L. Zaikauskas.
Apstulbinta Panevėžio inteligentija įsitikinusi, jog prorusiški P. Vadopolo pasisakymai neturėtų praeiti be pasekmių šiam Savivaldybės tarybos nariui. “Sekundės” archyvo nuotr.
Valdžią iškėlė aukščiau liaudies
Filme „Maidanas“ kamera fiksuoja 2013-ųjų žiemos įvykius Ukrainos sostinės Kijevo centrinėje aikštėje, kai žmonės, sukilę prieš valdžią ir neteisybę, išėjo į gatves. Čia girdisi šūkiai, skamba dainos, švilpia kulkos, o raudos pinasi su įkvepiančiais lozungais.
Filmo kūrėjas S. Loznica, du mėnesius beveik kasdien fiksavęs Maidano įvykius, yra pabrėžęs, kad labiausiai jį jaudino, jog revoliucija vyko be vieno akivaizdaus lyderio ar vadovaujančios partijos. Anot režisieriaus, šis reiškinys tuo ir unikalus, kad revoliucija subrendo pačių ukrainiečių sąmonėje – jie prisiėmė atsakomybę už savo šalį ir su tokiais piliečiais turi skaityti bet kokia valdžia.
Vis dėlto P. Vadopolas įvykius Ukrainoje traktuoja kitaip.
„Šitas filmas, specialiai rodomas kariškiams, unikali mokomoji priemonė, kaip nuversti valdžią, kaip neginti teisėtai išrinktos valdžios“, – savaip interpretuoja socialdemokratas.
P. Vadopolas siekia įtikinti, jog Ukraina privalėjo gerbti esą demokratiškai išrinktą prezidentą V. Janukovyčių, kuris nuo neramumų savo šalyje su dar 20-ia aukštų valdininkų paspruko į Rusiją ir oficialiai kreipėsi į Maskvą prašydamas pasiųsti Rusijos karius, kad šie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje.
„Nesigilinsiu į detales, bet Ukraina išsirinko prezidentą, parlamentą. Šitas taikus protestas išsirutuliojo į pasipriešinimą prieš kariškius, kurie turi ginti teisėtai išrinktą valdžią. Tegul mane kaip nori vadina, bet klausimus su valdžia liaudis turi spręsti taikiu būdu“, – pareiškė P. Vadopolas.
Politikas ginasi jokios agitacijos šauktiniams nevykdęs. Esą patys kariai norėję su juo pasikalbėti.
Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas atsisakė pakomentuoti politinio bendražygio viešus pasisakymus, motyvuodamas, jog nesąs į juos įsigilinęs. Anot jo, partija domėsis, kuo partijos kolega šokiravo panevėžiečius ir svečius iš Ukrainos, o esant reikalui, P. Vadopolo elgesys bus aptartas partijos Etikos ir procedūrų komisijoje.
In recognition of the hard work and excellence of European cinema operators, FNE together with Europa Cinemas continues its Cinema of the Month series. This month we spoke with Genė Pučinskienė, the manager of Cinema Center Garsas/Kino Center Garsas since 1992.
Cinema Center Garsas (meaning The Sound) was founded in the town of Panevėžys in July 1928 and hosted the first screening in April 1930. The old building was replaced by a new one with 850 seats in 1968. Nowadays the Cinema Center Garsas has two cinema halls with 745 and 79 seats, and Dolby Digital Surround Ex Sound system. It has been a member of Europa Cinemas network since January 2009 and a member of the Confederation of Art Cinemas, CICAE since June 2012.
In 1993, Garsas became the first and the only stereo cinema hall in Lithuania and the Baltic states.
What is the biggest challenge of running a cinema such as yours?
The main purpose of our cinema is to foster film culture, to promote the art of film, to develop film education for children and young people, and to promote community social integrity. Thus one of the most important tasks is to expand the circle of intellectual film fans and to educate the young audience. This is a big challenge for us, because our theatre is located in a small city with less than 100,000 inhabitants. There is no university in the city and the intellectual viewer is about 20% of all inhabitants.
What kinds of films do you prefer to screen and why?
We prefer to screen films with high artistic value and international recognition, provocative films with an interesting edge and dealing with current problems of society thus able to arouse debate. Only such films resonate in our small community and they are screened under a special heading Atmerk akis–kitoks kinas/Open Your Eyes–A Different Cinema.
But there are no such films in Lithuania, that’s why we started to buy films by ourselves. We are screening a lot of European films, but we also pay attention to the Lithuanian films because we know that it is easier to spread the love of cinema with the national cinema, too.
The cinema is home to many festivals, events and film weeks. Why are these important and what do they achieve?
Cinema Center Garsas, in cooperation with embassies, foreign cultural centers and film festivals, is trying to use all the possibilities so that the audience of Panevezys city can see a variety of films. Almost all the programmes screened in Lithuania are coming to our Cinema Center. Many of them are traditional events such as the French Film Festival Winter Screens, the Women’s Film Festival Shersheliafam, the International Short Film Festival Vilnius Film Shorts, the International Animation Film Festival Tindirindis, the International Kaunas Film Festival, the Festival of Human Rights Ad Hoc: Inconvenient Films and others. To each new cinema programme, even if it is a small or big event, the audience is paying attention and it is a wonderful opportunity to spread the limits of understanding the art of cinema.
What is the role of Europa Cinemas such as your cinema and why is it important?
Being a member of the Europa Cinemas network is a big role for our cinema center. First of all, thanks to the financial support, we started to buy and distribute films by ourselves thus trying to compensate for the lack of arthouse films in Lithuania.
Now we have the possibility to use the database of Europa Cinemas. As a member of this network we can evaluate our daily work and see if we are on the right track.. Being a member of Europa Cinemas network was one of the main reasons for the Panevezys city municipality, the owner of Cinema Center Garsas, not to close us when the multiplex Forum Cinemas opened in town.
How does a cinema like your serve the local community?
Thirty years ago Panevezys was famous for the auteurs of the present Lithuanian Cinema. During the decline of the cinema networks in 1988 – 1993 the activity of cinema developers stalled. Since 2005 we have organized each year the workshop Kino kalbos gramatika and the non-professional film festival Aš + miestas= kinas, which is a part of the city’s birthday event. The festival has quickly grown beyond the city limits, and even today it is attended by movie buffs from neighboring countries. We are proud that some cinema professional were schooled by us.
Cinema Center Garsas has run a special program called Cinema under the Sky each year since 2007 from May till August. In partnership with the City event Susitikime penktadienį/Let‘s meet on Friday we screen in the central square of the City each Friday at 9.30pm the best Lithuanian films nominated at Sidabrinė gervė (the Lithuanian national awards), and we organize meetings with the filmmakers.
In the adult Cinema club Veidrodžio ložė/Mirror lodge we show provocative thematic films once a month. After the screening critics, psychologists, and cultural personalities discuss the film with the audience.
We are open to the viewers every day 365 days a year from 8 to 23.30, and we are ready to help them fulfil all their wishes regarding the cinema, from personal events with cinema surprises to individual film reviews. We carry out many social projects: Senjorų kinas/Cinema for seniors, Pelėdžiukų kinas/Owlet Cinema for children. We have special prices for socially sensitive community groups as well.
Can you say something about your work with young audiences?
Because we understand the importance of educating the young intellectual viewers, we pay special attention to cinema education. Cinema education was implemented in Lithuania quite recently, and it is still not regulated by the Ministry of Culture or by the Ministry of Education, so we are trying to compensate for the fact that cinema is not present in schools or in film clubs. We have two educational programs for students from 7 to18 years old: Kino pamoka/Cinema lesson and Kino dirbtuvės/Cinema Workshop.
Because we also aim to expand the educational programmes, we combine cinema lessons with information from literature, history, foreign languages, ecology, ethics, religion, social reality screenings evoked in discussion that take place after the screenings. We provide teachers with a methodological background in cinema education. During the cinema workshops the students get to know the basics of cinema and learn how to create animated films or short films. We also organize seminars, workshops and free screenings for teachers.
This year we managed to set up stationary premises for the workshop and we founded two cinema clubs for students. As we are the only such cinema theater in Panevėžys region we pay a lot of attention to the students from Panevezys region and villages. We carry out our educational activity in an area of 50 to 100 km from our Cinema Theater.
What about the digitalisation of cinemas? How will it affect your work and your cinema?
The digitalisation of the cinema is an inevitable necessity, because 35mm films will soon be rarities. If we are not able to digitalise at least one of our screens in the next two years we will be condemned to a slow death. We hope that the Ministry of Culture will understand this and will generate the funds for the digitalisation of non-commercial cinema theaters.
Vieną gražų birželio sekmadienį dalis „KINFO“ komandos nusprendė aplankyti Panevėžyje esantį kino centre „Garsas“.
„Garsas“ yra seniausias veikiantis kino teatras Lietuvoje, pirmasis seansas įvyko dar 1928 m. liepos 14 d., kai šioje vietoje kino teatrą nusprendė įkurti Nina Fridmanienė. Tiesa, tais laikais kino teatro pavadinimas buvo „Sirena“, o vardą „Garsas“ gavo tik 1939 m. Pavadinimas atsirado neatsitiktinai, kadangi šis kino teatras pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus Panevėžyje. Vykstant karams, keičiantis santvarkoms pastatas buvo nugriautas ir vėl atstatytas su mintimi, kad kino teatras šioje vietoje turi išlikti. Dabartinis kino teatro pastatas iškilo 1968 m.
Prie puodelio arbatos ir sausainių kino teatro direktorė Genė Pučinskienė papasakojo apie kino teatro istoriją ir įdomesnius kino teatro laikotarpius.
Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė
Dabartinis kino teatro „Garsas“ pastatas iškilo 1968 m. Pastatas buvo įkvėptas kelionių į pietus, todėl yra toks „stiklinis“. Kaip pasakoja Genė apie, kad Lietuvoje žiemomis kartais būna iki -35 laipsnių šalčio ir gali šerkšnyti langai iš vidaus, nes tais laikais dar nebuvo jokių langų šildymo sistemų kaip dabar, statydami niekas nepagalvojo.
„Pastatas yra išgyvenęs ir vėtra, kuomet langai tiesiog dužo. Kaip dabar prisimenu, išdužo langai, svarstėme, kam skambinti, o vyresnio amžiaus kaimynai atėjo ir „susirinko“ užuolaidas. Niekas to nesitikėjo, bet tą vakarą užkalėme visus langus, kad neišneštų ko nors kito. Tik daug vėliau buvo atlikta rekonstrukcija ir pastato kampuose atsirado mūras.“
„Garsas“ visada buvo vienas svarbiausių kino teatrų Panevėžyje. Sovietiniu laikotarpiu čia visada būdavo naujausia įranga, didžiausias ekranas ir rodomi naujausi filmai. Pirmiausia filmai būdavo parodomi „Garse“, nes jis turėjo didžiausią salę, o tik vėliau keliaudavo į kino teatrus „Raketa“ ir „Menas“.
„Atsimenu laikus, kai bilietas kainavo 25 kapeikas į vakarinį seansą, o į vaikišką 10 kapeikų. Laiku neįsigijus bilieto tekdavo ieškoti pažįstamų. O kai kurie tvirtina, žinoję slaptą įėjimą į kino teatrą. Ir išties, paklausus bet kurio Panevėžio gyventojo, jie tikriausiai mielai papasakotų savo istoriją, susijusią su šiuo kino teatru.“
Naktinis kino klubas
Po nepriklausomybės atkurimo, kai prasidėjo kino teatrų griūtis ir privatizacija, Panevėžio mieste iš keturių buvo palikti tik du kino teatrai – „Menas“ ir „Garsas“. Kadangi „Menas“ buvo mažesnis, jam buvo paskirta rodyti nekomercinius kino filmus, o kino teatre „Garsas“ buvo nuspresta rodyti naujausias komercines juostas. Tam, kad būtų pritraukta dar daugiau žiūrovui, kino teatrui buvo pasiūlyta užsiimti ir papildoma kultūrine veikla.
„Na, užduotis buvo suformuluota, o aš atėjau dirbti į šias pareigas kaip tik tuomet, kai vyko šis kino teatrų tinklų skaldymas ir iš centralizuotos sistemos buvo pereita prie savarankiško, atskiro kino teatro valdymo. Mes nusprendėme, kad reikia pastatą rekonstruoti, atnaujinti ir kad reikia įrengti jaunimui klubą. Idėja buvo drastiška.
Tai buvo pirmasis Panevėžio naktinis klubas. Apsauga, policija ir užtvarai nepadėdavo… Ir ko tik mes neprisigalvojome! Ir aprangos kodus, ir teminius vakarus… Ažiotažas buvo didžiulis. Klubas dirbo 6 naktis per savaitę, o sekmadieniais darydavome pusryčius su gyva muzika. Visa tai vyko 1999 m. Vėliau klubą teko uždaryti, nes kai kuriems pradėjo kliūti – kaip biudžetinė įstaiga gali užsiimti verslu, prekiauti alkoholiu, cigaretėmis ir t.t. Todėl, kad ir kokia nuostabi buvo surinkta komanda, kuri galėdavo kalnus nuversti, teko atsisveikinti ir su naktinio klubu.
Pradėjome ieškoti naujų idėjų. Netrukus Panevėžyje atsidarė „Babilonas“, o jame „Forum Cinemas“. Nusprendėme nekonkuruoti ir pereiti prie nekomercinio kino rodymo. Dabar žvelgiant atgal, matau, kad tai buvo teisingas sprendimas. Šiuo metu, kadangi turime dvi sales, rodome ir komercinius ir nekomercinius filmus.“ – vieną įspūdingiausių kino centro gyvavimo laikotarpių prisimena Genė.
Jaunas kino žiūrovas ir nacionalinis kinas
Šalia kitų kino festivalių atvykstančių į Panevėžį, kino centre „Garsas“ kasmet vyksta net du jų pačių organizuojami festivaliai: „Aš + miestas = kinas“ ir „Europos kinas, dieną ir naktį“. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas jaunųjų žiūrovų edukacijai vyksta kino ir animacijos dirbtuvėlės, vyresniems organizuojamos Kino pamokos po jų mokiniai kviečiami diskutuoti.
„Dabar daug investuojame į filmus ir į jaunuosius kino žiūrovus. Norime nuo mažens parodyti, kad yra ne tik „Šrekas“, bet ir kitoks – europinis kinas. Diskutuojame po seansų, organizuojame dirbtuves. Vėliau jau paaugę šie žiūrovai ateina patys, savanoriauja mūsų festivaliuose, važinėja su mumis ir sudarinėja programą, o tada vieną dieną išvyksta į didesnius miestus. Mes suprantame, kad esame donorais didiesiems miestams. Bet džiaugiamės, kad iš tų jaunuolių dabar yra ir profesionalių operatorių, režisierių ar aktorių.“- džiaugiasi Genė.
Visus metus kino centre „Garsas“ vyksta susitikimai su kino kūrėjais.Vasaros metu taip pat organizuojami nacionalinio kino vakarai po atviru dangumi.
„Kai vyksta susitikimai su lietuvių kino kūrėjais, kartais padarome akciją: su gėlėmis – įėjimas nemokamas. Tada visi stebisi, sako, kad kitur taip nebūna. Taip pat rudenį kiekvienais metais Panevėžio žiūrovai renka geriausią lietuvišką filmą. O vasara vyksta kino peržiūros po atviru dangumi. Stengiamės aplankyti ir regionus, su pripučiamu ekranu surengti apie 10-15 išvažiuojamų seansų ant žolės. Ir dar arbata pavaišiname, kad nebūtų šalta.
Mano įsitikinimu, jeigu žiūrovas savo nacionalinį kiną eis, žiūrės, mylės ir domėsis, per susitikimus su režisieriais, aktoriais ir kitais kūrėjais, mano giliu įsitikinimu, tada žiūrovas domėsis ir kitų šalių kinu.“
.jpg?1641219892674)
.jpg?1615974609480)
Žinia apie filmų festivalį „Europos kinas ir dieną ir naktį 2018“ pasiekė ir Vokietiją, Liuneno miestą, kuriame vyksta prestižinis Liuneno filmų festivalis. 
Europinio masto kultūros židinys ar mieguistas ir nesaugus provincijos miestelis? Priklauso nuo to, kur nukreipsi kamerą, ir kokį Panevėžį iš tiesų trokšti išsinešti savo širdyje. Paskutiniame reportaže iš „Nematyto Panevėžio“ ši jaunimo iniciatyva prisiliečia prie svarbiausių miesto vertybių, bet kartu ir prie didžiausių skaudulių.
