Apie mus rašo

Festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ atgarsiai Vokietijoje, Liuneno mieste

Festivalio atgarsiai Vokietijoje
 
 

 

 

 
 
Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
Saulė BALANDYTĖ,   www.panskliautas.lt   2018 vasario 24 d. 12:03

Kontrastų ir paradoksų miestas šįkart be grimo „Nematytas Panevėžys“ 5 dalis

large.dsc_11650Europinio masto kultūros židinys ar mieguistas ir nesaugus provincijos miestelis? Priklauso nuo to, kur nukreipsi kamerą, ir kokį Panevėžį iš tiesų trokšti išsinešti savo širdyje. Paskutiniame reportaže iš „Nematyto Panevėžio“ ši jaunimo iniciatyva prisiliečia prie svarbiausių miesto vertybių, bet kartu ir prie didžiausių skaudulių.

11 žurnalistikos studentų pristato savo gimtuosius Lietuvos miestus ir siekia išsiaiškinti, kuris gi iš jų europietiškiausias. O pažvelgti šiek tiek giliau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio jiems padeda neregintys svečiai. Užduotis atskleisti „Nematytą Panevėžį“ teko antrakursėms Marijai ir Margaritai, o miesto viešnia – žurnalistės profesiją jau išbandžiusi Irma. Pažvelgti į Panevėžį be išankstinių nusistatymų padės ir europietiškiausiu panevėžiečiu tituluojamas Arnoldas Pranckevičius, dirbęs net paties Europos Parlamento pirmininko patarėju išorės politikos klausimais.

Europa visų pirma yra kultūrinis projektas, todėl Europos Parlamentas pritarė Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos atnaujinimui, kuriuo skatinama kultūrų įvairovė remiant europietiškų filmų kūrimą bei platinimą. Europos Parlamento Kultūros komiteto pastangomis įsteigti kasmetiniai europinio kino apdovanojimai LUX, kurių laureatus žiūrovams nemokamai pristato legendinis Panevėžio kino teatras „Garsas“. 

https://www.delfi.lt/video/laidos/dokumentika/rezisierius-su-ragiukais-kurie-isgarsino-panevezi-kontrastu-ir-paradoksu-miestas-sikart-be-grimo.d?id=75764431

 

Nacionalinio kino dirbtuvės Rozalime ieško šio miestelio paslapčių 

Birželio 12-16 dienomis Rozalimo miestelyje, Pakruojo raj. vyksta kino centro „Garsas“ organizuojamos nacionalinio kino dirbtuvės, kurių metu yra kuriamas filmas apie Rozalimo miestelio bendruomenę, darną, istoriją bei ateities planus. Aktyvūs bendruomenės nariai dalyvavo kino centro rengtame scenarijaus idėjos konkurse „Mažosios paslaptys 2017“, parodė ypatingą dėmesį bei entuziazmą šiam projektui, kas ir lėmė, jog  pagal šį scenarijų kuriamas filmas apie šios vietovės ypatybes, unikalias vietas ar netikėtus istorijos vingius.

Rozalimo bendruomenės nariai itin nuoširdžiai ir kupini idėjų būsimam filmui sutiko kūrybinę komandą – kinematografijos profesionalus: Lietuvos kino režisierių, legendinio režisieriaus Juozo Miltinio auklėtinį, kūrybinių ugdymo galių studijos „Kastalija“ vadovą Antaną Maciulevičių, naujų technologijų kinematografijoje specialistą, perspektyvų operatorių Diną Marcinkevičių bei projekto koordinatorių, kino centro „Garsas“ edukacinių programų vadovą Amandą Mikulėną. Ši trijulė, padedama vietinių gyventojų, visą savaitę stengiasi užfiksuoti gražiausias gyvenvietės vietas, istorijos pėdsakus, „rozalimiečių“ kasdienybę atspindinčias akimirkas, džiaugsmus, rūpesčius bei tas mažas, bet kiekvienam ypatingas miestelio „paslaptis“.

Birželio 16 dieną 17 valandą vyks džiugus filmo pristatymas – premjera Rozalimo kultūros namų salėje, į kurią kviečiami visi Rozalimui, jo istorijai, žmonėms ir, žinoma, kino kuriamam stebuklui neabejingi žmonės

Skaitykite plačiau: http://kinfo.lt/nacionalinio-kino-dirbtuves-rozalime-iesko-sio-miestelio-paslapciu/

19204971_1486903247998819_930351490_o

 
 

Panevėžys pins kino juostų labirintą 

Nors senosios kino juostos beveik išnyko, panevėžiečiai raginami jas prisiminti dar bent vieną kartą. Kovo paskutinį savaitgalį šalia kino centro „Garsas“ esančioje aikštelėje filmų mėgėjai kviečiami siektirekordo – nupinti ilgiausią kino juostos labirintą.

Vienas iš akcijos iniciatorių kino edukologas Amandas Mikulėnas pripažino, kad nors pastaruosius keletą metų pirmenybė teikiama naujosios technologijoms, atsisveikinti su prisiminimais nėra lengva. „Esame sukaupę apie 300 kilometrų nebenaudojamų kino juostų, prie kurių labai norėjome prisiliesti dar kartą. Taip kilo mintis statyti labirintą ir bandyti pasiekti pasaulio ar bent Lietuvos rekordą“, – pasakojo edukologas.

Išskirtinis renginys vyks kovo 25 dieną 12 – 19 valandomis bei kovo 26 dieną 11 – 18 valandomis, o prie jo skatinami prisidėti visi norintys. „Mūsų savanorių pajėgų tikrai neužteks, bet tikiu, kad šiuo projektu ne tik sukursime pramogą, bet ir suvienysime panevėžiečius bendram tikslui. Tik norėtume paprašyti, kad visi nesugužėtų vienu metu, kadangi pritrūkus veiklų gali tekti nuobodžiauti“, – perspėjo A. Mikulėnas. Pasak edukologo, Lietuvoje iš kino juostų labirintas bus pinamas pirmą kartą, tačiau jau yra užfiksuotas ilgiausios dekoratyvinės juostos rekordas. 

Skaitykite daugiau: https://www.naujienos.lt/leidinys/sekunde/panevezys-statys-kino-juostu-labirinta/

 DSC_0119

 

Ukrainos menininkams Panevėžio politiko spjūvis

 

Pasaulinio garso kino režisieriaus Sergejaus Loznicos įžymiojo dokumentinio filmo „Maidanas“ pristatymas Panevėžio kino centre „Garsas“ baigėsi žinomo miesto politiko spjūviu susitikime su panevėžiečiais dalyvavusiems filmo kūrėjams ukrainiečiams.

 

Filmo „Maidanas“ kūrėjai juos į Panevėžį pasikvietusius L. Zaikauską ir G. Pučinskienę patys ramino dėl P. Vadopolo ukrainiečiams skaudžių pasisakymų. Organizatorių nuotr.

 

Po filmo apie vieną audringiausių ir skausmingiausių šiuolaikinės Europos įvykių – revoliuciją Kijeve – peržiūros ukrainiečių kilmės režisierius S. Loznica atsakinėjo į žiūrovų klausimus.

„Ir tada mane ištiko šokas“, – pasakoja svečiams iš Ukrainos vertėjavęs J. Miltinio dramos teatro direktorius Linas Zaikauskas.

Mikrofono paprašęs buvęs Panevėžio meras, esamas Savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas daugiau nei 400 žiūrovų akivaizdoje tiesmukai rėžė, ar režisierius didžiuojasi, kad Ukrainoje įvyko ginkluotas perversmas ir buvo nuversta demokratiškai išrinkta valdžia?

L. Zaikauskas pripažįsta iš netikėtumo pradžioje net nesuvokęs, ko klausia mieste žinomas politikas, daug metų renkamas į Savivaldybės tarybą. Tokį tekstą išgirdęs teatro vadovas suglumęs net nustojo versti ir paprašė P. Vadopolo pakartoti.

„Buvo labai gėda dėl šito Lietuvos politiko. Juo labiau kad toks klausimas užduotas po ką tik pasibaigusios filmo peržiūros. Visi žinome, jog nuverstasis prezidentas V. Janukovyčius ir jį palaikanti Maskva susitepę tūkstančių žmonių krauju, kad Maidane šaudyti pirmieji pradėjo ne demonstrantai, o į juos, milijonai Ukrainos žmonių liko be pastogės, be darbo. Ginti V. Janukovyčių yra tas pats, kaip kaltinti Sausio 13-osios dalyvius nuvertus Lietuvoje esą irgi demokratiškai išrinktą tarybinę valdžią“, – pasakojo L. Zaikauskas.

Šauktiniai paplojo

Viena iš renginio organizatorių kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė sako norėjusi skradžiai prasmegti iš gėdos. Ne tik dėl P. Vadopolo antimaidaniško klausimo. Labiau nei viešo asmens prorusiškas pareiškimas svečius iš Ukrainos suglumino salės reakcija. P. Vadopolo žodžius palydėjo plojimai – taip sureagavo dalis į filmo peržiūrą pakviestųjų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šauktinių.

G. Pučinskienė viliasi, jog tokia jaunųjų karių reakcija reiškė ne palaikymą prorusiškoms jėgoms, o tiesiog nesusivokimą situacijoje.

„Po susitikimo su svečiais labai daug apie tai diskutavome. Sunku paaiškinti, kodėl taip įvyko. Kariai buvo labai jauni. Tikiuosi, į batalioną sugrįžę jie Maidano klausimą aptarė su vadais“, – viliasi direktorė.

Atpažino trolį

Po netikėto P. Vadopolo išsišokimo, pasak organizatorių, sekė dar keletas panašių jo prokremliškų pasisakymų. Tarybos narys pasakojo lankęsis Ukrainoje, bendravęs su ukrainiečiais, matęs jų skeptišką požiūrį į vieną iš Oranžinės revoliucijos herojų Juliją Tymošenko.

Pasak G. Pučinskienės, besitęsiant akivaizdžiai propagandai žiūrovų reakcija pasikeitė. Politiko kalbų ne tik nebelydėjo plojimai. Protestuojantys žmonės ėmė kilti iš vietų ir eiti iš salės.

Organizatoriams teko skubiai glaistyti situaciją ir užbaigti renginį.

Žiūrovams besiskirstant, P. Vadopolas, įsimaišęs į šauktinių būrį, toliau aiškino apie Maidaną kaip išpuolį, nuvertusį teisėtai ir demokratiškai išrinktą Ukrainos valdžią.

L. Zaikauskas sako turėjęs nutraukti tokią už laisvę kraują praliejusios ukrainiečių tautos žeminančią politiko agitaciją Lietuvą ginti besimokančiam jaunimui.

„Žinau, kad Kremlius įvairioms partijoms ir politikams moka pinigus už propagandos skleidimą. Ir vieną tokį trolį pamačiau Panevėžyje. P. Vadopolo užduoti klausimai buvo labai būdingi Olgino provokatoriams, tarsi specialiai surašyti ir perskaityti“, – mano L. Zaikauskas.

Olgino trolių terminas atsirado, kai prieš daugiau nei porą metų vienas iš kelių likusių nepriklausomų laikraščių Rusijoje „Novaja gazeta“ aptiko „trolių“ irštvą – pusiau slaptą biurą Sankt Peterburgo Olgino rajone, kur trimis pamainomis dirbantys žmonės už tam tikrą atlygį internete publikuodavo Rusijos vyriausybei palankias žinutes ir komentarus.

Rankos nepaduos

Maidane dalyvavusiam ir dokumentinį filmą apie jį sukūrusiam S. Loznicai buvo labai netikėta, kad tokie provokaciniai išsišokimai galimi Lietuvoje, aktyviai palaikančioje Ukrainos žmonių siekį gyventi demokratiškoje nepriklausomoje valstybėje. Nors režisierių šokiravo, kad proputiniškai pasisakė ne žmogus iš gatvės, o mieste žinomas politikas, daug metų renkamas į Savivaldybės tarybą ir netgi buvęs Panevėžio meras, vis dėlto menininkas ramino iš gėdos raudonuojančius vakaro organizatorius, kad panašių provokacijų po filmo yra sulaukęs net tokioje demokratinėje valstybėje kaip Vokietija. O Serbijoje į filmo kūrėjų susitikimą su visuomene įsiveržusi grupė nacistiškai nusiteikusių vyrų netgi grasino susidoroti su režisieriumi ir muštynėmis pakvipusį išpuolį teko raminti iškviestiems policijos pareigūnams.

Vis dėlto laisvės šaukliu vadinamą S. Loznicą, baigusį taikomosios matematikos studijas, pasukusį į kino režisūrą ir pradėjusį kurti, kad per meną galėtų plačiai kalbėti apie tai, kas iš tiesų vyksta, kurio ne vienas filmas pelnė įvairių apdovanojimų, į Panevėžį pasikvietę filmo „Maidanas“ peržiūros organizatoriai jautė nenuplaunamą gėdą.

„Iš P. Vadopolo, žinomo politiko, buvusio miesto mero, vadovavusio socialdemokratų Panevėžio skyriui, daug metų renkamo į Savivaldybės tarybą, niekada nebūčiau galėjusi tikėtis tokių pareiškimų“, – sako G. Pučinskienė.

Apstulbinta Panevėžio inteligentija įsitikinusi, jog tokie pasisakymai, užtraukę gėdą prieš pakviestuosius menininkus iš Ukrainos, neturėtų praeiti be pasekmių P. Vadopolui ir prorusiškos propagandos skleidėjams.

J. Miltinio teatro vadovas svarsto inicijuoti Lietuvoje akciją „Nepaduok rankos troliui“.

„Kažkada aristokratai, saugodami savo autoritetą ir orumą, neištiesdavo rankos abejotinos reputacijos asmenims. Demonstratyvus rankos nepadavimas būtų labai aiški moralės išraiška“, – sako L. Zaikauskas.

Apstulbinta Panevėžio inteligentija įsitikinusi, jog prorusiški P. Vadopolo pasisakymai neturėtų praeiti be pasekmių šiam Savivaldybės tarybos nariui. “Sekundės” archyvo nuotr.

 

Valdžią iškėlė aukščiau liaudies

Filme „Maidanas“ kamera fiksuoja 2013-ųjų žiemos įvykius Ukrainos sostinės Kijevo centrinėje aikštėje, kai žmonės, sukilę prieš valdžią ir neteisybę, išėjo į gatves. Čia girdisi šūkiai, skamba dainos, švilpia kulkos, o raudos pinasi su įkvepiančiais lozungais.

Filmo kūrėjas S. Loznica, du mėnesius beveik kasdien fiksavęs Maidano įvykius, yra pabrėžęs, kad labiausiai jį jaudino, jog revoliucija vyko be vieno akivaizdaus lyderio ar vadovaujančios partijos. Anot režisieriaus, šis reiškinys tuo ir unikalus, kad revoliucija subrendo pačių ukrainiečių sąmonėje – jie prisiėmė atsakomybę už savo šalį ir su tokiais piliečiais turi skaityti bet kokia valdžia.

Vis dėlto P. Vadopolas įvykius Ukrainoje traktuoja kitaip.

„Šitas filmas, specialiai rodomas kariškiams, unikali mokomoji priemonė, kaip nuversti valdžią, kaip neginti teisėtai išrinktos valdžios“, – savaip interpretuoja socialdemokratas.

P. Vadopolas siekia įtikinti, jog Ukraina privalėjo gerbti esą demokratiškai išrinktą prezidentą V. Janukovyčių, kuris nuo neramumų savo šalyje su dar 20-ia aukštų valdininkų paspruko į Rusiją ir oficialiai kreipėsi į Maskvą prašydamas pasiųsti Rusijos karius, kad šie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje.

„Nesigilinsiu į detales, bet Ukraina išsirinko prezidentą, parlamentą. Šitas taikus protestas išsirutuliojo į pasipriešinimą prieš kariškius, kurie turi ginti teisėtai išrinktą valdžią. Tegul mane kaip nori vadina, bet klausimus su valdžia liaudis turi spręsti taikiu būdu“, – pareiškė P. Vadopolas.

Politikas ginasi jokios agitacijos šauktiniams nevykdęs. Esą patys kariai norėję su juo pasikalbėti.

Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas atsisakė pakomentuoti politinio bendražygio viešus pasisakymus, motyvuodamas, jog nesąs į juos įsigilinęs. Anot jo, partija domėsis, kuo partijos kolega šokiravo panevėžiečius ir svečius iš Ukrainos, o esant reikalui, P. Vadopolo elgesys bus aptartas partijos Etikos ir procedūrų komisijoje.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

2016-12-06 08:29

http://www.sekunde.lt/panevezyje/ukrainos-menininkams-spjuvis-is-panevezio-politiko/

 

Taip pat apie renginį skaitykite:

http://tv.lrytas.lt/?id=14811205321479267843

https://jp.lt/j-miltinio-dramos-teatro-vadovas-buvusi-panevezio-mera-prilygino-kremliaus-troliui/

https://jp.lt/socialdemokratui-panevezio-miesto-tarybos-nariu-kirtis/

http://www.ekspertai.eu/-panevezyje-po-socialdemokrato-smugio-ukrainai-teatro-direktoriu-istiko-sokas

large.dsc_00850 

 

 

FNE Europa Cinemas - Cinema Centre Garsas

  • Wednesday, 10 April 2013
 
FNE Europa Cinemas - Cinema Centre Garsas
 

In recognition of the hard work and excellence of European cinema operators, FNE together with Europa Cinemas continues its Cinema of the Month series. This month we spoke with Genė Pučinskienė, the manager of Cinema Center Garsas/Kino Center Garsas since 1992.

Cinema Center Garsas (meaning The Sound) was founded in the town of Panevėžys in July 1928 and hosted the first screening in April 1930. The old building was replaced by a new one with 850 seats in 1968. Nowadays the Cinema Center Garsas has two cinema halls with 745 and 79 seats, and Dolby Digital Surround Ex Sound system. It has been a member of Europa Cinemas network since January 2009 and a member of the Confederation of Art Cinemas, CICAE since June 2012.

In 1993, Garsas became the first and the only stereo cinema hall in Lithuania and the Baltic states. 

What is the biggest challenge of running a cinema such as yours?

The main purpose of our cinema is to foster film culture, to promote the art of film, to develop film education for children and young people, and to promote community social integrity. Thus one of the most important tasks is to expand the circle of intellectual film fans and to educate the young audience. This is a big challenge for us, because our theatre is located in a small city with less than 100,000 inhabitants. There is no university in the city and the intellectual viewer is about 20% of all inhabitants. 

What kinds of films do you prefer to screen and why?

We prefer to screen films with high artistic value and international recognition, provocative films with an interesting edge and dealing with current problems of society thus able to arouse debate. Only such films resonate in our small community and they are screened under a special heading Atmerk akis–kitoks kinas/Open Your Eyes–A Different Cinema.

But there are no such films in Lithuania, that’s why we started to buy films by ourselves. We are screening a lot of European films, but we also pay attention to the Lithuanian films because we know that it is easier to spread the love of cinema with the national cinema, too. 

The cinema is home to many festivals, events and film weeks. Why are these important and what do they achieve?

Cinema Center Garsas, in cooperation with embassies, foreign cultural centers and film festivals, is trying to use all the possibilities so that the audience of Panevezys city can see a variety of films. Almost all the programmes screened in Lithuania are coming to our Cinema Center. Many of them are traditional events such as the French Film Festival Winter Screens, the Women’s Film Festival Shersheliafam, the International Short Film Festival Vilnius Film Shorts, the International Animation Film Festival Tindirindis, the International Kaunas Film Festival, the Festival of Human Rights Ad Hoc: Inconvenient Films and others. To each new cinema programme, even if it is a small or big event, the audience is paying attention and it is a wonderful opportunity to spread the limits of understanding the art of cinema.

What is the role of Europa Cinemas such as your cinema and why is it important?

Being a member of the Europa Cinemas network is a big role for our cinema center. First of all, thanks to the financial support, we started to buy and distribute films by ourselves thus trying to compensate for the lack of arthouse films in Lithuania. 

Now we have the possibility to use the database of Europa Cinemas. As a member of this network we can evaluate our daily work and see if we are on the right track.. Being a member of Europa Cinemas network was one of the main reasons for the Panevezys city municipality, the owner of Cinema Center Garsas, not to close us when the multiplex Forum Cinemas opened in town.

How does a cinema like your serve the local community?

Thirty years ago Panevezys was famous for the auteurs of the present Lithuanian Cinema. During the decline of the cinema networks in 1988 – 1993 the activity of cinema developers stalled. Since 2005 we have organized each year the workshop Kino kalbos gramatika and the non-professional film festival Aš + miestas= kinas, which is a part of the city’s birthday event. The festival has quickly grown beyond the city limits, and even today it is attended by movie buffs from neighboring countries. We are proud that some cinema professional were schooled by us.

Cinema Center Garsas has run a special program called Cinema under the Sky each year since 2007 from May till August. In partnership with the City event Susitikime penktadienį/Let‘s meet on Friday we screen in the central square of the City each Friday at 9.30pm the best Lithuanian films nominated at Sidabrinė gervė (the Lithuanian national awards), and we organize meetings with the filmmakers.

In the adult Cinema club Veidrodžio ložė/Mirror lodge we show provocative thematic films once a month. After the screening critics, psychologists, and cultural personalities discuss the film with the audience. 

We are open to the viewers every day 365 days a year from 8 to 23.30, and we are ready to help them fulfil all their wishes regarding the cinema, from personal events with cinema surprises to individual film reviews. We carry out many social projects: Senjorų kinas/Cinema for seniorsPelėdžiukų kinas/Owlet Cinema for children. We have special prices for socially sensitive community groups as well.

Can you say something about your work with young audiences?

Because we understand the importance of educating the young intellectual viewers, we pay special attention to cinema education. Cinema education was implemented in Lithuania quite recently, and it is still not regulated by the Ministry of Culture or by the Ministry of Education, so we are trying to compensate for the fact that cinema is not present in schools or in film clubs. We have two educational programs for students from 7 to18 years old: Kino pamoka/Cinema lesson and Kino dirbtuvės/Cinema Workshop.

Because we also aim to expand the educational programmes, we combine cinema lessons with information from literature, history, foreign languages, ecology, ethics, religion, social reality screenings evoked in discussion that take place after the screenings. We provide teachers with a methodological background in cinema education. During the cinema workshops the students get to know the basics of cinema and learn how to create animated films or short films. We also organize seminars, workshops and free screenings for teachers.

This year we managed to set up stationary premises for the workshop and we founded two cinema clubs for students. As we are the only such cinema theater in Panevėžys region we pay a lot of attention to the students from Panevezys region and villages. We carry out our educational activity in an area of 50 to 100 km from our Cinema Theater.

What about the digitalisation of cinemas? How will it affect your work and your cinema?

The digitalisation of the cinema is an inevitable necessity, because 35mm films will soon be rarities. If we are not able to digitalise at least one of our screens in the next two years we will be condemned to a slow death. We hope that the Ministry of Culture will understand this and will generate the funds for the digitalisation of non-commercial cinema theaters.

Contacts

Kino Center Garsas

Respublikos g. 40, 

LT-35173 Panevėžys

Phone : 00370 (8~45) 46 88 33

Fax: 00370 (8~45) 46 78 06

www.garsas.lt

kcgarsas@takas.lt

http://www.filmneweurope.com/2012-12-18-10-42-17/lithuania/item/107378-fne-europa-cinemas-cinema-centre-garsas

 

 

KINFO“ keliauja. Kino centras „Garsas“

 
Kino centro „Garsas“

Kino centro „Garsas“

Vieną gražų birželio sekmadienį dalis „KINFO“ komandos nusprendė aplankyti Panevėžyje esantį kino centre „Garsas“.

„Garsas“ yra seniausias veikiantis kino teatras Lietuvoje, pirmasis seansas įvyko dar 1928 m. liepos 14 d., kai šioje vietoje kino teatrą nusprendė įkurti Nina Fridmanienė. Tiesa, tais laikais kino teatro pavadinimas buvo „Sirena“, o vardą „Garsas“ gavo tik 1939 m. Pavadinimas atsirado neatsitiktinai, kadangi šis kino teatras pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus Panevėžyje. Vykstant karams, keičiantis santvarkoms pastatas buvo nugriautas ir vėl atstatytas su mintimi, kad kino teatras šioje vietoje turi išlikti. Dabartinis kino teatro pastatas iškilo 1968 m.

Prie puodelio arbatos ir sausainių kino teatro direktorė Genė Pučinskienė papasakojo apie kino teatro istoriją ir įdomesnius kino teatro laikotarpius.

Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė

Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė

Dabartinis kino teatro „Garsas“ pastatas iškilo 1968 m. Pastatas buvo įkvėptas kelionių į pietus, todėl  yra  toks „stiklinis“. Kaip pasakoja Genė apie, kad Lietuvoje žiemomis kartais būna iki -35 laipsnių šalčio ir gali šerkšnyti langai iš vidaus, nes tais laikais dar nebuvo jokių langų šildymo sistemų kaip dabar, statydami niekas nepagalvojo.

 

„Pastatas yra išgyvenęs ir vėtra, kuomet langai tiesiog dužo. Kaip dabar prisimenu, išdužo langai, svarstėme, kam skambinti, o vyresnio amžiaus kaimynai atėjo ir „susirinko“ užuolaidas. Niekas to nesitikėjo, bet tą vakarą užkalėme visus langus, kad neišneštų ko nors kito. Tik  daug vėliau buvo atlikta rekonstrukcija ir pastato kampuose atsirado mūras.“

garsas-29

„Garsas“ visada buvo vienas svarbiausių kino teatrų Panevėžyje. Sovietiniu laikotarpiu čia visada būdavo naujausia įranga, didžiausias ekranas ir rodomi naujausi filmai. Pirmiausia filmai būdavo parodomi „Garse“, nes jis turėjo didžiausią salę, o tik vėliau keliaudavo į kino teatrus „Raketa“ ir „Menas“.

„Atsimenu laikus, kai bilietas kainavo 25 kapeikas į vakarinį seansą, o į vaikišką 10 kapeikų. Laiku neįsigijus bilieto tekdavo ieškoti pažįstamų. O kai kurie tvirtina, žinoję slaptą įėjimą į kino teatrą. Ir išties, paklausus bet kurio Panevėžio gyventojo, jie tikriausiai mielai papasakotų savo istoriją, susijusią su šiuo kino teatru.“

Naktinis kino klubas

Po nepriklausomybės atkurimo, kai prasidėjo kino teatrų griūtis ir privatizacija, Panevėžio mieste iš keturių  buvo palikti tik du kino teatrai – „Menas“ ir „Garsas“. Kadangi „Menas“ buvo mažesnis, jam buvo paskirta rodyti nekomercinius kino filmus, o kino teatre „Garsas“ buvo nuspresta rodyti naujausias komercines juostas. Tam, kad būtų pritraukta dar daugiau žiūrovui, kino teatrui buvo pasiūlyta užsiimti ir papildoma kultūrine veikla.

garsas-12

„Na, užduotis buvo suformuluota, o aš atėjau dirbti į šias pareigas kaip tik tuomet, kai vyko šis kino teatrų tinklų skaldymas ir iš centralizuotos sistemos buvo pereita prie savarankiško, atskiro kino teatro valdymo. Mes nusprendėme, kad reikia pastatą rekonstruoti, atnaujinti ir kad reikia įrengti jaunimui klubą. Idėja buvo drastiška.

Tai buvo pirmasis Panevėžio naktinis klubas. Apsauga, policija ir užtvarai nepadėdavo… Ir ko tik mes neprisigalvojome! Ir aprangos kodus, ir teminius vakarus… Ažiotažas buvo didžiulis. Klubas dirbo 6 naktis per savaitę, o sekmadieniais darydavome pusryčius su gyva muzika. Visa tai vyko 1999 m. Vėliau klubą teko uždaryti, nes kai kuriems pradėjo kliūti – kaip biudžetinė įstaiga gali užsiimti verslu, prekiauti alkoholiu, cigaretėmis ir t.t. Todėl, kad ir kokia nuostabi buvo surinkta komanda, kuri galėdavo kalnus nuversti, teko atsisveikinti ir su naktinio klubu.

Pradėjome ieškoti naujų idėjų. Netrukus Panevėžyje atsidarė „Babilonas“, o jame „Forum Cinemas“. Nusprendėme nekonkuruoti ir pereiti prie nekomercinio kino rodymo. Dabar žvelgiant atgal, matau, kad tai buvo teisingas sprendimas. Šiuo metu, kadangi turime dvi sales, rodome ir komercinius ir nekomercinius filmus.“ – vieną įspūdingiausių kino centro gyvavimo laikotarpių prisimena Genė.

garsas-18

Jaunas kino žiūrovas ir nacionalinis kinas

Šalia kitų kino festivalių atvykstančių į Panevėžį, kino centre „Garsas“ kasmet vyksta net du jų pačių organizuojami festivaliai: „Aš + miestas = kinas“ ir „Europos kinas, dieną ir naktį“. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas jaunųjų žiūrovų edukacijai vyksta kino ir animacijos dirbtuvėlės, vyresniems organizuojamos Kino pamokos po jų mokiniai kviečiami diskutuoti.

„Dabar daug investuojame į filmus ir į jaunuosius kino žiūrovus. Norime nuo mažens parodyti, kad yra ne tik „Šrekas“, bet ir kitoks – europinis kinas. Diskutuojame po seansų, organizuojame dirbtuves. Vėliau jau paaugę šie žiūrovai ateina patys, savanoriauja mūsų festivaliuose, važinėja su mumis ir sudarinėja programą, o tada vieną dieną išvyksta į didesnius miestus. Mes suprantame, kad esame donorais didiesiems miestams. Bet džiaugiamės, kad iš tų jaunuolių dabar yra ir profesionalių operatorių, režisierių ar aktorių.“- džiaugiasi Genė.

garsas-23

Visus metus kino centre „Garsas“ vyksta susitikimai su kino kūrėjais.Vasaros metu taip pat organizuojami nacionalinio kino vakarai po atviru dangumi.

„Kai vyksta susitikimai su lietuvių kino kūrėjais, kartais padarome akciją: su gėlėmis – įėjimas nemokamas. Tada visi stebisi, sako, kad kitur taip nebūna. Taip pat rudenį kiekvienais metais Panevėžio žiūrovai renka geriausią lietuvišką filmą. O vasara vyksta kino peržiūros po atviru dangumi. Stengiamės aplankyti ir regionus, su pripučiamu ekranu surengti apie 10-15 išvažiuojamų seansų ant žolės. Ir dar arbata pavaišiname, kad nebūtų šalta.

Mano įsitikinimu, jeigu žiūrovas savo nacionalinį kiną eis, žiūrės, mylės ir domėsis, per susitikimus su režisieriais, aktoriais ir kitais kūrėjais, mano giliu įsitikinimu, tada žiūrovas domėsis ir kitų šalių kinu.“

http://kinfo.lt/kinfo-keliauja-kino-centras-garsas/

 

 

 

panevezys.lt nuotr.

panevezys.lt nuotr.

Kovo 17 d. kino centre „Garsas“ atidaryta kroatų menininko Davoro Rostuharo nuotraukų paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Atidaryme dalyvavo Kroatijos Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Krešimiras Kedmenecas ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

„Malonu matyti Jus, susirinkusius į šią išskirtinę parodą, nes parodos autorius – pasaulyje žinomas, „National Geograpfic“ pripažintas fotografas, kurio talentas ir profesionalumas kelia pagarbą ir susižavėjimą. Šiandien su įspūdingais jo užfiksuotais vaizdais galime susipažinti ir mes. Dėkoju Kroatijos ambasadai ir autoriui už šį renginį. Tegul jis tampa gražaus tolesnio mūsų bendradarbiavimo pradžia“, – sakė miesto meras R. Račkauskas.

Parodos autorius D. Rostuharas yra vienas iš Kroatijos ekspedicijų ir kultūros klubo įkūrėjų, šiuo metu ir vadovas. Nuo 2008 m. turi laisvojo menininko statusą, rašo, fotografuoja. Jau yra išleidęs 4 kelionių ir mokslo populiarinimo knygas, fotoalbumą „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Per pastaruosius dešimt metų aplankė per šimtą pasaulio šalių, kur filmavo tenykštį gyvenimą.

„Kroatija iš paukščio skrydžio“ – tai projektas, kuriam medžiaga buvo rinkta 7 metus – nuo 2007 iki 2014-ųjų. D. Rostuharas iš paukščio skrydžio filmavo ir fotografavo savo šalį, pasitelkdamas nedidelius lėktuvus, oro balionus ir dronus. Prestižinis „National Geographic“ žurnalas palaikė šį projektą ir suteikė savo prekės ženklą. Projektas buvo užbaigtas išleidžiant fotoalbumą, o nuo 2014 m. po Europą keliauja 25 fotografijų paroda. Lietuvai ją pristato Kroatijos Respublikos ambasada su partneriais – Panevėžio miesto savivaldybe ir kino centru „Garsas“.

Paroda veiks iki balandžio 6 d.