Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valanda kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.