Filme vaizduojamas paskutinis ir laimingiausias Franzo Kafkos gyvenimo tarpsnis. Jis – didžiulio talento, tačiau sudėtingo būdo, savimi abejojantis rašytojas, iki šiol nepatyręs artumo ir neišmokęs gyventi savarankiškai. 1923 m. besigydydamas nuo tuberkuliozės prie Baltijos jūros, jis įsimyli Dorą Diamant. Pora apsigyvena Berlyne, tačiau, Franzo sveikatai nenumaldomai šlyjant, jie išvyksta į Austrijos sanatoriją. Vos po metų Franzas miršta, tačiau kartu praleistas laikas visiems laikams pakeičia Doros gyvenimą.

Šis filmas yra paremtas Michael Kumpfmüller romanu „Gyvenimo puikybė”, kuris, pasirodęs 2011-aisiais, buvo puikiai įvertintas kritikų ir iškart tapęs bestseleriu.T aip pat šis rašytojas yra įtrauktas ir į Gėtės instituto rekomenduojamų vokiečių autorių sąrašą.

Filmas „Meilė pagal Kafką”  buvo nominuotas 2024 m. Vokietijos kino apdovanojimuose už geriausią kostiumų dizainą, pabrėžiant autentišką laikmečio atmosferą.

Franzį Kafką šiame filme vaidina žymus vokiečių aktorius Sabin Tambrea, kuris yra nominuotas ir laimėjęs ne vieną geriausio aktoriaus apdovanojimą. („Bambi” apdovanojimai, „Bavarijos filmų apdovanojimai”, „Vokietijos filmų apdovanojimai”, „The New Faces” apdovanojimai, „The Günter Rohrbach Film Prize”).

Yra smagu, kad tai filmas, kuriame pamatome visiškai kitokį Kafkos portretą. Tai nėra tik tuberkuliozės kankinamas ir suėstas nelaimingas rašytojas, o jaunas, trapus ir mylintis vyras. Nors filme vistiek gyvuoja neišvengiamos mirties ir beprasmybės pojūtis, taip gerai pažįstamas Kafkos fanams, tačiau šis filmas yra apie tikrą, viską gydančią, meilę.

„Meilė pagal Kafką” tai unikali ir įkvepianti istorija apie gyvenimo prasmę ir stiprybę. Filmas pasižymi emociniu gilumu ir kalba universaliomis temomis, kaip meilė, draugystė ir netektis. Tai filmas, kuriame yra akcentuojamas ne kelionės tikslas, o pati kelione.