Paryžius. Riaumojantys dvidešimtieji. Choreografė ir šokėja Ida Rubinštein nusamdo gerai žinomą kompozitorių ir pianistą Morisą Ravelį sukurti muziką savo naujausiam baletui. Baletmeisterė trokšta kažko drąsaus, kažko jausmingo..

Bet Ravelis atsiduria keistoje padėtyje – jis nebegali parašyti nieko naujo.

Išgyvendamas prisiminimus bei susidūręs su senomis meilėmis ir nesėkmėmis, kompozitorius galiausiai sukuria savo didžiausią sėkmę: „Boléro“!

Filmas apie klasikinę muziką „Bolero“, režisuotas Anne Fontaine, oficialiai atidarė pirmąjį Hošimino tarptautinį kino festivalį (HIFF) 2024 m. balandžio 6 d., miesto operoje. 

„Bolero“ ne tik atrinktas kaip HIFF atidarymo filmas, bet ir atstovauja Prancūzijai kinematografinių kryžkelių kategorijoje, kurios tikslas – išryškinti šalies ar miesto garsų kiną, pasiekusį reikšmingų laimėjimų ir įtakų bei turintį ypatingą kultūrinį, diplomatinį ir meniniai santykiai su Hošiminu.

„Bolero“ Prancūzijoje pasirodė 2024 m. kovo 6 d. Filmas pasakoja apie talentingo muzikanto meninę kūrybos kelionę. HIFF metu filmas bus rodomas atidarymo ceremonijos metu tradicinėje ir istorinėje operos teatro atmosferoje, žadėdamas publiką panardinti į giliai emocingą muzikinį potyrį. Pasirinkimas pristatyti veteranės režisierės Anne Fontaine filmą, žinomą dėl savo drąsaus filmavimo stiliaus, kuris laužo menines ribas ir tyrinėja naujas kino perspektyvas, atspindi HIFF 2024 dvasią ir meninę kryptį.

Režisierė Anne Fontaine, 90-aisiais ir 2000-aisiais kritikų ir kino teatrų mėgstama dėl sudėtingų ir drąsių romantiškų filmų, tokių kaip „Sausas valymas“ (1997), „Coco Before Chanel“ (2009) ir „Adore“ (2013). anksčiau įsitvirtino meno scenoje su „Sauso valymo“ filmu, nominuotu Cezario apdovanojimui; prieš pasiekdama tarptautinį hitą su „Coco Before Chanel“, kuriame vaidina Audrey Tautou, pelniusi jai BAFTA nominaciją. Jos pirmasis filmas anglų kalba „Adore“, kuriame vaidina Naomi Watts ir Robin Wright, buvo išleistas 2013 m. Išskirtiniai Fontaine meniniai darbai ir kritikų pripažinimas išryškino ją kaip svarbią figūrą kino industrijoje.

„Bolero“ sukurtas remiantis vieno didžiausių pasaulio kompozitorių Maurice'o Ravelio gyvenimu ir garsiausiu jo kūriniu „Bolero“. Filmas, kurio veiksmas vyksta 1927 m., pasakoja apie Ravelį (vaidina Raphaël Personnaz), kai jam pavesta sukurti drąsią ir jausmingą partitūrą kitam rusų choreografės Idos Rubinstein (vaidina Jeanne Balibar) baletui, tyrinėjant menininko kūrybinį pasaulį. susiduria su įkvėpimo stoka. Per Maurice'ą Ravelį filme vaizduojamas savikritikos poveikis, kartais net reikšmingesnis už išorinę kritiką.

„Boléro“ apima tylius skausmus genijaus, kuris kartais jaučiasi pasiklydęs savyje ir savo muzikoje, gyvenimas kupinas skambesio, bet giliai tylus, svetimas minioje, bet trokštantis tai patirti. Įkvėptas vieno garsiausių pasaulyje muzikos kūrinių, „Bolero“ sėkmingai sukūrė intriguojantį kiek „ekscentriško“ Maurice'o Ravelio portretą.

Kalbėdama apie „Bolero“, režisierė Anne Fontaine sakė: „Filmas visiškai atspindi Bolero struktūrą. Taip sukonstruoti visi garsai – nuo ​​gamyklos iki laikrodžio... Visi jie turi tokią konstrukciją, kuri skleidžia tą patį triukšmą, tą patį ritmą, bet vis įmantresnį ir intensyvesnį. Sukūriau filmą tokiu ritmu ir su mintimi, kad garsus būtų galima konstruoti žingsnis po žingsnio ir sukurti šį nuostabų kūrinį, kuris trunka 17 minučių. Kaip sakė pats Ravelis, tai ne muzika, o muzikos tuštuma. Tai labai sudėtinga ir taip, yra nuoroda, labai arti šios konstrukcijos. (ištrauka iš „Pokalbis: Anne Fontaine | IFFR 2024“)