JUOSTA „LES MISÉRABLES. VARGDIENIAI“: ŠIUOLAIKINĖ DAUGIATAUTĖ PRANCŪZIJOS REALYBĖ 

Neleistini patikrinimai, nelegalios kratos, narkotikai, iš cirko pavogtas liūtas, vaikų gaujos, įtempti santykiai bei bandymas kurti normalų gyvenimą – visa tai stebinančame, šokiruojančiame ir provokatyviai įžvalgiame prancūzų kino režisieriaus Ladj Ly draminiame trileryje „Les Misérables. Vargdieniai“, atskleidžiančiame sudėtingą ir negailestingą vieno Paryžiaus priemiesčių gyventojų ir policijos kaimynystę.

Kanų kino festivalyje žiuri prizu apdovanota, Oskarui geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje nominuota ir Europos kino akademijos geriausiu debiutu pripažinta režisieriaus Ladj Ly juosta „Les Misérables. Vargdieniai“ nėra dar viena muzikinė Viktoro Hugo romano adaptacija. Imigrantų iš Malio sūnus savo pirmajame ilgo metro filme atskleidžia labai opią problemą: daugiatautė Prancūzija jau čia, tokia realybė ir šalis nėra tam pasiruošusi.

„Les Misérables. Vargdieniai“ iš kitų kino juostų išsiskiria savo intymumu. Režisierius pats yra to daugeliui nesuprantamo pasaulio dalis, augęs ir vis dar gyvenantis atšiauriame Paryžiaus priemiestyje, Monfermėjuje, kuriame prieš daugiau nei 150 metų rašytojas Viktoras Hugo sukūrė vieną garsiausių savo romanų „Vargdieniai“. „Šiuolaikinis Monfermėjus ne taip stipriai skiriasi nuo Viktoro Hugo laikų, kaip mes norėtume įsivaizduoti“, - sako filmo kūrėjas. „Tai tebėra niūrus, skurdžių, visuomenės atstumtų žmonių rajonas, kuriame daugiausia gyvena imigrantai iš Afrikos šalių, nuolat susiduriantys su valdžios institucijų išpuoliais“.

Ladj Ly siekė užfiksuoti to daug kam nežinomo ar savo noru nematomo pasaulio realijas, stengdamasis apie tai informuoti pasaulį. „Visa juosta paremta mano gyvenimu, mano istorija, todėl ji panaši į biografiją“, - pasakoja jis. „Monfermėjuje klesti skurdas ir socialinės problemos. Galėjau tiesiog paimti V. Hugo knygą ir pritaikyti ją šiems laikams, tačiau kurdamas dramą „Les Misérables. Vargdieniai“ norėjau parodyti, kad ir šiandien mes gyvename labai kontroliuojamuose getuose ir kasdien susiduriame su nuolatine smurto grėsme“.

Filmo centre – trys kovos su nusikalstamumu būrio nariai.  Vieno sulaikymo metu trijulei smarkiai viršijant savo įgaliojimus, atsitiktinio vaiko paleistas dronas užfiksuoja kiekvieną pareigūnų judesį ir kėsinasi atskleisti kasdienio gyvenimo visuomenėje tiesas. Draminis trileris buvo įkvėptas žiaurių 2005 m. Paryžiaus riaušių, kuriose dalyvavo Afrikos kilmės jaunimas: tris savaites trukęs sukilimas kilo dėl padidėjusio nedarbo, prastų apgyvendinimo sąlygų ir įprastinio policijos priekabiavimo.

Į visus filmo veikėjus režisierius linkęs žiūrėti be išankstinių nuostatų ar smerkimo: „Realybė visada yra labai sudėtinga“, - sako jis. „Gėris ir blogis gyvena abiejose pusėse. Stengiausi filmuoti kiekvieną personažą jo neteisdamas. Mes gyvename tokiame sudėtingame pasaulyje, kuriame sunku priimti greitus ir galutinius sprendimus. Kaimynystėje pilna miltelių, nesutariančių gaujų, bet nepasaint to, mes stengiamės gyventi kartu ir išvengti to, kas nekontroliuojama ir nuo mūsų nepriklauso“.

Filme „Les Misérables. Vargdieniai“ paliečiamos temos tebėra labai aktualios Prancūzijai ir šiandien. 2018 m. šalyje vėl vyko protestai dėl nekylančių atlyginimų ir ekonominės nelygybės. Tačiau juostos kūrėjas pabrėžia, jog šios temos nėra išskirtinės vien tik Prancūzijai – panašiomis sąlygomis gyvenančių ir tokias pat problemas sprendžiančių žmonių yra visame pasaulyje. „Tai universalus filmas“, - sako jis.

Šiuo metu „Les Misérables. Vargdieniai“ yra labiausiai nominuotas metų filmas, pretenduojantis gauti 12 Cezario apdovanojimų. Juosta atkreipė ir Prancūzijos valdžios dėmesį: prezidentas Emanuelis Macronas sakė, jog yra sukrėstas filme vaizduojamų portretų ir paragino savo administraciją ieškoti sprendimų bei imtis kokių nors veiksmų, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas tokiuose Paryžiaus priemiesčiuose kaip Monfermėjus.

Ir nors filmo režisierius yra šiek tiek pesimistiškas dėl harmoningos daugiakultūrės Prancūzijos ateities, jis teigė tikintis, kad „Les Misérables. Vargdieniai“ rezonuos kaip žadintuvas visai šaliai. „Prancūzija pasikeitė ir nesvarbu, ar vyresni gyventojai tai pripažįsta, ar ne“, - sako Ladj Ly. „Pažvelgus atidžiau, šalis yra daugiakultūriška. Štai kodėl pagrindinį filmo veikėją, berniuką Issą, pasirinkau maišytų rasių. Tai svarbu, nes tokia yra šių dienų Prancūzija“.

Filmas „Les Misérables. Vargdieniai“ kinuose nuo vasario 7 d.